Veidai

2019.06.13 13:05

Raminta Naujanytė-Bjelle: Islandijoje apie elfus dėstoma universitete, bet ir be jų yra įdomybių

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2019.06.13 13:05

„Atrodo, kad Islandijoje buvau kone pusę savo gyvenimo, nors iš tiesų ten praleidau kelis mėnesius. Studijavau, rengiau koncertus, kūriau“, – LRT RADIJO laidai „Vasaros popietė“ sako Raminta Naujanytė-Bjelle, neseniai vėl apsilankiusi laikinais namais tapusioje šalyje. Ji sako, kad tai nuostabi šalis, turinti daugybę keistenybių – nuo pūdytos ryklienos iki elfams paliekamo pieno.

„Atrodo, kad Islandijoje buvau kone pusę savo gyvenimo, nors iš tiesų ten praleidau kelis mėnesius. Studijavau, rengiau koncertus, kūriau“, – LRT RADIJO laidai „Vasaros popietė“ sako Raminta Naujanytė-Bjelle, neseniai vėl apsilankiusi laikinais namais tapusioje šalyje. Ji sako, kad tai nuostabi šalis, turinti daugybę keistenybių – nuo pūdytos ryklienos iki elfams paliekamo pieno.

Ji neslepia, kad prieš apsigyvendama Islandijoje, iš vaizdų matytų internete, iš muzikos, iš nuogirdų, ji buvo susikūrusi tam tikrą šalies įvaizdį. „Tas įvaizdis pasitvirtino, tik nesitikėjau, kad ten slypi dar daugiau mane sužavėjusių paslapčių. Žinoma, ten ne vien pasakos ir lakstantys elfai, tačiau parsivežiau daugybę patirties, todėl labai vertinu tuos kelius mėnesius, praleistus ten“, – sako Bjelle.

Ji sako, kad žmonės ten bus draugiški, mielai priima, tačiau ganėtinai skandinaviško būdo, tad kaip amerikiečiai ar pietiečiai nesišypso. Šokiruoja tik tai, kad ten labai daug žmonių vartoja antidepresantus ar turi žalingų įpročių.

„Islandai turi daugybę keistų renginių ar parduotuvių, kurie vietos gyventojams yra ganėtinai įprasti, tačiau atvykėlius gali gerokai nustebinti. Pavyzdžiui, metuose yra diena, kai moterys eina į pagrindinę miesto aikštę ir ten porą valandų skanduoja ir piketuoja už savo teises, nors šiuo metu to daryti nereikia, nes su jų teisėmis viskas gerai. Taip jos tarsi parodo vyrams, kas būtų, jei jos neateitų į darbą ir jų teisės turi būti gerbiamos. Ši tradicija gyvuoja nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pasakoja atlikėja.

Ji sako, kad gyvenimas Islandijoje padėjo pamatyti savo kūrybos stiprybes ir savo būdo silpnybes: „Neturėjau įgūdžio su kažkuo bendrauti dėl tam tikros profesinės naudos. Visada bendrauju nuoširdžiai, kiek man pavyksta. Pastebėjau, kad su kitos kultūros žmonėmis reikia daugiau ramybės, kantrybės ir vėl prisiminti nuoširdumą.“

Visos šalies ji dar neapkeliavo, tačiau pamatė nemažai. „Jei Reikjavike darosi ankšta, vos už keliasdešimt kilometrų yra beprotiško grožio gamta. Buvau ir kalnuose, ir geizerius apžiūrėjau, džipais važiavau per upes... Man tai buvo pirmas kartas, kai pamačiau tiek, gamtos stebuklų“, – pasakoja Raminta.

Ją žavi tas magiškas elfų pasaulis, kuriuo tiki vietiniai, tad sako, kad būtų smagu, jei ir mes taip tikėtume savo naminukais ar aitvarais, kuriais tikėdavo mūsų protėviai.
„Apie elfus Islandijoje rašomi mokslo darbai, dėstoma universitete. Kartais man atrodo, kad jie suvokia, jog tiki fantastiniu dalyku, tačiau kodėl netikėti? Kodėl nepasilikti sau to pasakiško dalyko, net ir suvokiant, kad tai ne visai tiesa. Kaimuose jie net pieno palieka visokiausioms būtybėms“, – šypsosi žinoma atlikėja.

Kaip mes didžiuojamės cepelinais ar šaltibarščiais, taip islandai visiems siūlo paragauti pūdytos ryklienos, tačiau Raminta sako, kad jai pakako ir šio patiekalo kvapo. O štai jai labai patikdavo gerti kavą su atlikėju Damienu Rice‘u – šis kai nekoncertuodavo apsistodavo Islandijoje ir užsiimti kūryba. Ji taip pat ten kūrė ir nemažai jos naujojo albumo sukurta būtent elfų šalyje. Labiausiai kūryba padeda ramus gyvenimo būdas ir žmonės, kurie niekur neskuba.

Visas pokalbis – garso įraše teksto pradžioje (nuo 32.30 min.).