LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas pastaruoju metu yra lengvai pamišęs dėl Italijos: „Kaip kulinarijoje – jeigu pradedu valgyti vieną patiekalą, galiu jį valgyti savaitę.“ O prieš kur nors iškeliaujant akimirkos oro uoste jam – itin malonios: džiugina ir šurmulys, ir kvapai, ir jaudulys.
A. Giržadas pasakoja, jog pastaruoju metu jam geriausias poilsis – gulėjimas ant sofos su knyga priešais televizorių. Taip pat jis vis dažniau atranda malonumą sėdėti ir kalbėtis nedidelėje draugų kompanijoje.
„Į sporto salę stengiuosi nueiti mažiausiai tris kartus per savaitę prieš darbą. Vakare man to daryti nepatinka. Sporto salė nėra malonumas, jeigu galėčiau, to nedaryčiau, bet čia kaip higiena, kaip dantis valytis – būtina nueiti“, – kalba jis.
Kai leidžia galimybės, A. Giržadas labai mėgsta keliauti. Paskutiniu metu jis yra lengvai išprotėjęs dėl Italijos: „Kaip kulinarijoje, jeigu pradedu valgyti vieną patiekalą, tai galiu jį valgyti savaitę ir man būna labai skanu. Turbūt kol neišvažinėsiu visos Italijos, tai važiuosiu ir važiuosiu.“
LRT vyriausiąjį prodiuserį ypač žavi oro uostų atmosfera – keliautojų keliamas triukšmas, kvapai ir jaudulys.
„Man žiauriai patinka momentas, kai atvyksti į oro uostą, praeini kontrolę, girdi tuos oro uosto garsus, šurmulį, kažkas vėluoja į lėktuvą, kažkas laukdamas lėktuvo miega ant suolo. Ta nuotaika, šokolado, kvepalų, šviežios odos dirbinių kvapas man iš karto kaip šuniui refleksas, kad tuoj duos ėsti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Po darbo A. Giržadui ypač svarbus bent pusvalandis visiškos tylos: „Kai pareinu namo po intensyvios darbo dienos, noriu gero pusvalandžio visiškos tylos, kad niekas man nelystų į akis, net patys artimiausi žmonės neklaustų, kaip sekėsi, kaip jautiesi, ar nori valgyti.“
Neseniai jo namuose atsirado augintinis – tai jau penktas šuo. Visi ankstesni šunys buvo dideli, o šis – kur kas mažesnis. A. Giržadas pasakoja, jog namuose visi tyliai varžosi, su kuo šuo praleis daugiausia laiko.
„Netgi mano brolio vaikai sako, ar galima savaitgaliui išsivežti šunį? Kol kas neleidžiu. Laisvalaikiu su juo dar mažai esame kur buvę, kol kas jis dar bailiukas. Žmonių nebijo, jam arba įdomu, arba neįdomu. Jeigu neįdomu, jis tiesiog pasitraukia, jei pažįsta žmones, labai mėgsta kartu būti, žaisti, bendrauti. Bet su šunimis dar reikėtų padirbėti, pati pirma pažintis buvo konfliktiška. Ir dabar, kai tik pamato šunį, pasišiaušia“, – kalba jis.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
