Jis sutiktų tapti Nepriklausomos Žemaitijos respublikos kultūros ministru, tik nenorėtų, kad Žemaitija atsiskirtų nuo Lietuvos. Tačiau jis sako, kad galėtų būti LRT sporto redaktoriumi. Vis dėlto, kad ir ką galėtų veikti aktorius ir humoristas Mantas Stonkus, jis juokauja, kad taikliausias jo apibūdinimas – tiesiog Stonkus – pavardėje telpa jo veiklos, charakterio bruožai, gyvenimo būdas.
– Kokių planų turite vasarai?
– Kadangi galiu pats planuoti savo darbo grafiką, nusprendžiau viską susidėlioti taip, kad galėčiau pasidžiaugti mūsų lietuviška vasara.
Galima sakyti, kad šiemet noriu susigrąžinti prisiminimus iš vaikystės ar paauglystės vasarų, tad neseniai įsigijau dviratį ir jau spėjau numinti daugybę kilometrų. Taip pat mėgstu laiką leisti prie jūros, prie ežero, su draugais.
– Jus galima vadinti savotišku įkvėpėju. Vienoje konferencijoje skaitydamas pranešimą sakėte, kad baimė gali būti varomoji jėga, skatinanti nuveikti daugiau ir geriau. Ar šiandien pats ko nors bijote, išgyvenate, kad kas nors nepasiseks?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad nieko nebijau. Mano profesijos žmonės nuolat gyvena baimėje – tas laikas, kai esi reikalingas, gali bet kada pasibaigti. Ta nuolat persekiojanti baimė tikriausiai yra didžiausias artisto, scenos žmogaus darbo trūkumas. Tik kartais gyveni su rožiniais akiniais ir stengiesi nuolat į tą baimę nesidairyti.
– Esate dviejų vaikų tėvas, ar norėtumėte, kad jie sektų jūsų pėdomis?
– Tokios svajonės neturiu, tačiau matau, kad vaikai šeimoje semiasi įkvėpimo. Natūralu, jie mato, ką mes su žmona veikiame, gyvena tokioje aplinkoje, dažnai mato mus bendraujančius su scenos ar televizijos žmonėmis. Juk ir jų kasdieniuose žaidimuose atsiranda tėvelių mėgdžiojimo.
– Atpažįstate save vaikystėje?
– Pats taip pat buvau kūrėjas. Dar būdamas mažas, turėjau savo radijo laidą „Eina eina lietuvaitė“ – savo dainas ir laidas įrašinėdavau į kasetę. Kažkodėl visos laidos prasidėdavo fraze „eina eina lietuvaitė“.
– Jūs pradėjote nuo radijo laidos, o jūsų vaikai renkasi šiuolaikišką vaizdo tinklaraščių formatą – kuria „Stonkiukų šou“.
– Kažkada žaisdami su vaikais sugalvojome įrašyti televizijos laidą. Archyvuose turiu visą galybę laidų, nes vaikams labai patiko. Galbūt vieną dieną juos kažkur patalpinsiu, tačiau reikia pasitikslinti dukros, ar ji tikra, kad ši laida būtų paviešinta.
– Esate iš Plungės, ar dažnai ten grįžtate?
– Jei tik yra galimybė, dažnai. Esu savo miesto patriotas. Manau, kad miestas puikiai tvarkosi – atsirado naujų dviračių takų, netrukus bus naujas stadionas, turime Žemaitijos Versalį.
– Feisbuko vartotojai klausia, ar sutiktumėte tapti Nepriklausomos Žemaitijos respublikos kultūros ministru.
– Žinoma sutikčiau, tik nenorėčiau, kad Žemaitija atsiskirtų nuo Lietuvos. Kaip gi jūs lietuviai be mūsų žemaičių?
– O ar eitumėt į politiką?
– Na, come on... Aišku, sakyti „ne“ nenoriu, nes niekada negali žinoti, kas bus, kai prasidės vidurio amžiaus krizė.
– Ko prašytumėte auksinės žuvelės Lietuvai?
– Pasakyčiau: „Rūta, grįžk į plaukimą“
– Sportu domitės?
– Domiuosi. Ir pačiam patinka sportuoti ir sportu domiuosi nemažai. Galėčiau būti LRT sporto redaktoriumi.
– Prieš dešimtmetį debiutavote televizijoje. Koks buvo pirmasis kartas eteryje?
– Harlodas Mackevičius ir šviesios atminties Vytautas Šerėnas bei Gintaras Ruplėnas mane pakvietė filmuotis į „Dviračio šou“, kuris dabar vadinasi „Dviračio žinios“.
Tuo metu buvau Plungėje, bet sutarėme, kad jau kitą dieną būsiu filmavime sostinėje. Reikėjo atsikelti 5 val. ryto ir traukiniu važiuoti į Vilnių, bet pramiegojau... Žinoma, gavau velnių, bet tikiu, kad ir jiems taip kada nors buvo nutikę ir giliai širdyje jie pasijuokė ir leido atvykti kitą dieną.
– Ar nepagalvojate, kad galėjote pasirinkti stabilesnę profesiją, galbūt netgi darbą užsienyje?
– Jei būčiau gimęs užsienyje, tada galbūt viskas būtų buvę kitaip, tačiau gimiau Lietuvoje ir man čia patinka, patinka šalies publika.
– Įvaizdis, stilius aktoriui svarbus?
– Jei esi televizijos veidas, manau, kad svarbus. Jei per daug į eterį nesiverži, tada įvaizdis nėra svarbiausia, tačiau televizijos žmonės turi šiek tiek savimi pasirūpinti. Aš eksperimentuoju su savo įvaizdžiu, bet dabar mano stilius jau nusistovėjo.
Visas pokalbis – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše (nuo 6. 35 min.).
Taip pat skaitykite
