Grupės „G&G Sindikatas“ vokalistas Gabrielius Liaudanskas-Svaras save vadina „normaliu žmogumi“, patiriančiu įvairiausių emocijų. „Jeigu yra rimta priežastis, vyras privalo verkti. Tai rodo, kad jis nieko neslepia“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ teigia jis. Atlikėjas papasakojo apie savo veiklas, kurių viena – rankdarbiai: įvairių drabužių ir daiktų gamyba ir puošyba.
Šaulių sąjungos veikloje aktyviai dalyvaujantis G. Liaudanskas-Svaras neįsivaizduoja valstybės piliečio, nevykdančio savo pareigų – pasak jo, šias pareigas vykdyti turi kiekvienas žmogus, jaučiantis atsakomybę už aplinką, kurioje auga.
„Aš žinau, kad tokių [nevykdančių pareigų] yra. Mums nuo vaikystės diegiama, kad atsakome patys už save – tai vienintelis žmogus, už kurį iš tikrųjų atsakome iki pabaigos. Kiekvienas priimame sprendimus, kažką gyvenime susikuriame, įgyjame tam tikrą vertybinį stuburą. Aš labai myliu Lietuvą, kaip Marijonas [Mikutavičius] sako. Ir manau, kad kiekvieno vyro pareiga yra ginti tėvynę, rūpintis jos saugumu, ypač, kad tai galima daryti nebūtinai su ginklu rankoje“, – kalba pašnekovas.
Nors jis pats pasirinko tėvynę ginti būtent tokiu būdu, Šaulių sąjungoje, kaip visuomeninėje organizacijoje, sau patinkančios veiklos gali atrasti kiekvienas: galima mokytis karybos, informacinių technologijų, rūpintis istorija, švietimu, eiti į mokyklas, vesti pilietiškumo pamokas, skleisti žodį.
„Tikrumas slypi tame, ką tu pats pasirenki, o ne kas tau yra primesta. Turi norėti tai daryti. Šaulių sąjunga duoda labai daug, bet turi įnešti savo dalį“, – teigia jis.
Anot dainininko, didelė klaida, kad didžioji dalis edukacijų yra nukreipta į jaunimą. G. Liaudanskas-Svaras teigia, kad apie tai kalbėti reikėtų su įvairaus amžiaus „vaikais“ iki senjoro: „Visi yra žmonės ir nori būti reikalingi, mylimi, prasmingai gyventi, turėti galimybę suteikti savo gyvenimui įvairiausių spalvų. Ir jeigu gali prie to prisidėti, tai turi tai padaryti.“
Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie į savo pareigas atlieka sąmoningai ir įdeda daug pastangų, kad kitiems šioje šalyje gyventi būtų įdomiau, smagiau ir saugiau. O tie, kurie to nedaro, pasak pašnekovo, tiesiog nežino būdų ir bijo išeiti iš savo komforto zonos.
„Būsiu kategoriškas – man nepatinka žmonės, kurie šneka politiškai, kad visiems įsiteiktų. Aš nenoriu visiems įsiteikti. Manau, kad jie bijo – žmonės labai dažnai gyvenime bijo naujų dalykų: bijo atrasti, palikti saugią salą. Sakykime, gyvenu kaime ir noriu kažkuo užsiimti, kuo mano kaime niekas neužsiėmė. Nuo jaunystės troškau groti būgnais – yra internetas, begalės platformų, susirandu pamokas, parašau skelbimą, gal kas nors gali padovanoti būgnus? Šiais laikais dovanojimo kultūra labai populiari. Jeigu tikrai nori – pradedi, po dviejų mėnesių suduodi pirmą smūgį lazdele į savo būgnus. Jeigu nori – padarysi, jeigu nepadarei, nepyk, brolau, tu tiesiog nenori“, – mintimis dalijasi grupės „G&G Sindikatas“ vokalistas.
Taip pat skaitykite
Nustemba, kai pagamintą rankdarbį įteikia Svaras
„Viską, ką gyvenime veikiu, galima būtų pavadinti hobiu“, – sako pašnekovas. Vienas iš tokių hobių – rankdarbiai. Anot jo, „Pasigamink pats“ kultūra G. Liaudanską-Svarą lydi nuo jaunystės.
„Pradėjau kurti ir rankomis pjaustyti trafaretus, su bičiuliais ar vienas, įvairiausiomis tematikomis. Savo rankomis tekstiliniais dažais perkėlinėju juos ant marškinėlių, džemperių, motociklininkų šalmų. Gaminu dėklus ginklams. Tai savotiška meditacija kaip kitiems žvejyba. Visi šie rankdarbiai – sielos poilsis“, – tikina jis.
Gali pasirodyti, kad galimybė kasdien užsiimti mėgstamomis veiklos sukuria tobulą gyvenimą, tačiau, kaip sako pašnekovas, jis „normalus žmogus“, kupinas įvairiausių emocijų.
„Būnu liūdnas, būnu labai linksmas, būna labai sunku, būna labai gera. Būnu abejingas, būnu neabejingas. Taip, aš kartais verkiu ir man ne gėda. Posakis, kad vyrai neverkia, yra visiška nesąmonė. Jeigu yra rimta priežastis, vyras gali ir net turbūt privalo verkti. Tai rodo, kad jis turi širdį, vis dar yra žmogus, nieko neslepia ir nieko neapgaudinėja. Emocijų slopinimas – nieko daugiau, tik apgavystė. Pirmiausia paties savęs“, – įsitikinęs G. Liaudanskas-Svaras.
Visus rankdarbius atlikėjas padaro savo paties rankomis – jis ne tik atsisakė mašinų, bet ir norėjo, kad žmonės, kurie pagamintus daiktus įsigyja ir naudoja ar nešioja, žinotų, jog juos padarė būtent jis.
„Šiais laikais populiaru sugalvoti idėją, kažkur pasigaminti Kinijoje, atsisiųsti ir pardavinėti. Aš noriu, kad žmogus, nešiodamas tą drabužį, žinotų – visą šitą piešinį aš pats jam nupiešiau. Sėdėjau ir dariau. Iš kitos pusės, šiek tiek sau paprieštarausiu – niekur neparašyta, kad tai darau aš. Nenoriu naudotis savo vardu, kad reklamuočiau. Yra buvęs ne vienas juokingas atvejis, kai aš atvežu marškinėlius, susitinkame su žmogumi, duodu jam, jis žiūri į mane. Sakau: žinok, nelabai tas repas „sueina“, vežioju įvairius daiktus“, – linksmai pasakoja G. Liaudanskas-Svaras.
Kad sukurtų unikalų, žmogui patinkantį drabužį ar kitą daiktą, jis tikina skiriantis laiko pokalbiui, siekia išsiaiškinti visas detales: „Kodėl nori tai turėti, ką tau tai reiškia? Esu simbolistas – jeigu žmogus nelabai argumentuoja, nėra užtikrintas, gal jam to nereikia. Jeigu tikrai norės, sutarsime. Atranka yra natūrali, su visais kalbuosi, visais džiaugiuosi. Bet jei tai menkavertė užgaida, aš irgi neįsitempiu.“
Nors, kaip pat sako, nestovi iškėlęs savo marškinėlių, bet labai džiaugiasi, kai jo papuoštus drabužius nešioja draugai. „Man tai glosto širdį“, – teigia jis.
Reklamuoti savo veiklą jis netgi bijo – jeigu užgriūtų 50 užsakymų, nežinotų, kaip rasti laiko viskam pagaminti, nes kiekvienam daiktui reikia skirti nemažai valandų.
„Suprantu, yra verslas, žmonės iš to gyvena, turi ambicijų, bet aš kaip tikras menininkas – net nesakysiu, kiek tai kainuoja. Visi juokiasi, kai pasakau, kokia yra piniginė išraiška“, – teigia pašnekovas. O jei neateina mūzos, taip pat ne problema – G. Liaudanskas-Svaras turi daug veiklų, tad gali užsiimti kitomis ir pasisemti įkvėpimo iš jų.
Visas pokalbis – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
