„Autorius šiandien turi gerai pasukti galvą, kad sugalvotų, kaip patraukliai pateikti knygą vaikams. Juk šiandien jis konkuruoja su video žaidimais ir daugybe kitų, vaikus supančių dalykų“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako vaikų ir paauglių rašytoja Kotryna Zylė.
Ji pati rašyti vaikams pradėjo, kai savų dar neturėjo, maždaug prieš 7-erius metus. „Mano labai mylima rašytoja Tove Jansson, sukūrusi Trolius Mumius taip pat kūrė neturėdama vaikų.
Nepaisant to, jo kūryba labai žavi. Galbūt būtent tai, kad neturi vaikų, sufleruoja kitokį požiūrį į jų literatūrą. Įvairovė nėra blogai – vieni rašo gerai išmanydami vaikų aktualijas, kiti nepaskendę šeimyninėje rutinoje, tad galintys pasiūlyti kitokį požiūrį“, – svarsto K. Zylė.
Ji prisipažįsta, kad būdama vaikas apie Trolius Mumius negirdėjo, šią knygą perskaitė tik suaugusi ir dėl jo visiškai pametė galvą. „Labai mėgau Astridos Lindgren knygas, tai pat ir kitų autorių kūrinius. Tačiau, nors ir mėgau skaityti, labiausiai man patikdavo, kai man skaitydavo tėtis. Todėl dabar labai džiaugiuosi, kad mano vaikams skaito jų tėtis, mano vyras“, – šypsosi rašytoja.
Tris autorės knygas sieja bendras bruožas – lietuviška mitologija. Kaip pati pasakoja, pirmąją knygą apie Milžiną, keliaujantį po Lietuvą, parašė norėdama atgaivinti senuosius padavimus: „Man tai atrodo svarbu, nes būtent dėl mūsų senosios kultūros, tikėjimų, mitologijos ir tradicijų šiandien esame tokie, kokie esame. Man tai labai gražu.“
Tačiau parašiusi pirmąją knygą ir daugiau pabendravusi su mažaisiais, antrojoje ir trečiojoje savo knygose mitologines būtybes apgyvendino dabartyje – vaikams pažįstamuose miestuose, troleibusuose.
„Supratau, kad svarbu ne tik perduoti tam tikrą informaciją, kuri tau atrodo svarbi, bet reikia ir suprasti, kaip ją parašyti, kad vaikas norėtų ją sužinoti“, – sako K. Zylė ir pripažįsta, kad kai pati buvo vaikas, skaitymas buvo kur kas natūralesnis dalykas – šiandienos autoriai turi gerai pagalvoti, kaip patraukliai pateikti knygą, kad ji domintų vaikus, nes tenka konkuruoti su kompiuteriniais žaidimais ir daugybe kitų juos supančių dalykų.
Beje, ji ne tik rašo tekstus, bet ir kuria iliustracijas. Ji sako, kad kalbėti išmokstame anksčiau, tad mintis išreikšti žodžiu jai daug lengviau, nei piešiniu, tad kol kas save vadina besimokančia iliustratore.
Ji patikina, kad iki šiol daug skaito, ypač lietuvių autorių knygas. „Labai noriu, kad megztųsi tvirta lietuvių autorių ir iliustratorių daugystė. Beje, mielai skaitau lietuvių autorių knygas, nes kurdamas žmogus yra labai atviras, jis daug aiškiau save pristato, nei įprastai susitikus“, – sako K. Zylė.
Išsamiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše (nuo 1.06 val.).
