Veidai

2019.06.02 09:51

Linas Adomaitis nė pats nesuprato, kad dukters gimimą numatė dar prieš 11 metų: žinutę paslėpė dainoje

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.06.02 09:51

„Prieš vienuolika metų, sukūriau tada dar tik būsimai žmonai skirtą dainą „Aš parnešiu tau saulę“, tačiau tik prieš kelias dienas supratau, kokia graži mintis joje užkoduota“, – portalui LRT.lt sako atlikėjas ir dainų kūrėjas Linas Adomaitis, prieš septynis mėnesius su žmona susilaukęs dukrelės Saulės.

– Šiemet pirmoji Tėvo diena, kai esate tėtis, ar ši diena jums įgavo naują prasmę?

– Visas gyvenimas pasikeitė ir įgavo naują prasmę – rodos, prieš gimstant dukrytei buvau vienas Linas, o kartu su ja gimė naujas, visai kitoks Linas. Juokais žmonai sakau: „Pažiūrėk, ką padarei su tokiu cinišku ir kietu ledo gabalu – visai išsilydžiau ir likau minkštas, kaip tas pliušinis meškiukas.“

Išties, atrodo, kad atsirado vidinis jautrumas, naujų pojūčių, kurių anksčiau neturėjau – nors tas mažas žmogeliukas dar šneka tik savo kalba, aš ir be žodžių viską suprantu. Iš verksmo atskiriu, ar ji nori miego, ar yra išalkusi, ar jai kas nors nepatinka. Todėl ir sakau, kad su vaiko gimimu, gimsta ir tėvai.

Kol žmonės dar tik planuoja vaikelį, jo laukia, jie net nenumano, koks tai stebuklas ir kaip jam atėjus visas pasaulis įsižiebia naujomis spalvomis. Beje, prieš pat mamos dieną, Saulė pradėjo sakyti „mama“, taigi jau žinau, ko norėčiau tėvo dienos proga.

– Tikriausiai prieš gimstant dukrai girdėjote visko – ir apie bemieges naktis, ir apie nuovargį... O gal bemiegės naktys jūsų negąsdina – atlikėjai dažnai koncertuoja iki paryčių...

– Kai dar laukėme Saulutės, ir mums sakė: „Išsimiegokite, kol galite.“ Dažnas linkęs dramatizuoti ir piešti itin niūrų vaizdą apie tėvystės sunkumus, naktis nemiegotas, didžiulį nuovargį. Mūsų dukrytei jau 7 mėn. ir aš šypsausi pro ūsą – mūsų Saulė miega ramiai, perdėtas nerimas nekankina, pernelyg dideli rūpesčiai taip pat.

Žinoma, kiekvienas vaikas atsineša savo charakterį, tačiau mūsų Saulutė mus pasirinko – kartu džiaugiamės, šypsomės, juokaujame, bendraujame.

Smagu, kad Saulė su kiekviena diena vis daugiau visko išmoksta, vis daugiau bendrauja su mumis. Ji labai mėgsta žiūrėti „Baby TV“ rodomus animacinius filmukus apie grojančius vabalus. Jai labai patinka.
Kartais net juokas ima, kad dar visai neseniai su žmona žiūrėdavome serialus „Sostų karai“ ar „Kortų namelis“, o dabar tampu animacinių herojų žinovu.

– Ar nebijote, kad išlepinsite savo mažylę. Teko girdėti, kad tėčiai tiesiog negali atsispirti dukrų norams...

– Galbūt ne veltui sakoma, kad sūnūs yra mamų, o dukros – tėčių. Iš didelės meilės visko gali nutikti...

– Jauni tėveliai kartais net nepastebi, kaip dauguma jų pokalbių pasisuka apie vaikus. Draugai nepriekaištauja, kad kartais per daug kalbate apie dukrą?

– Labai džiaugiuosi, kad dauguma mūsų draugų susilaukė vaikučių panašiu metu. Taigi visi gyvename panašiais džiaugsmais, tad nuolat pasikalbame apie vaikus, pasidžiaugiame jų pasiekimais, o kartais aptariame visiems tėvams rūpimus klausimus.

– O ar atsakymų į rūpimus klausimus neieškojote knygose? Galbūt skaitėte knygas apie nėštumą ar pirmuosius mažylio metus?

– Žmona daugiau skaitė, tačiau knygos iš ties pravertė ir buvo labai naudingos. Ne mažiau reikalingos informacijos sužinojome profesionaliuose kursuose, į kuriuos eidavome drauge su žmona. Tiesa, aš, tada dar tik būsimas tėtis, sėdėdavau vienas tarp trisdešimties besilaukiančių moterų. Jausdavausi kone išskirtinis. (Juokiasi.) Tačiau mums patarė kursus lankyti kartu ir tai buvo iš ties naudinga patirtis.

Beje, kol žmona laukėsi, kiekvieną rytą pradėdavome su telefono programėle „Ovia“. Pagal mūsų suvestus duomenis programėlė parodydavo, kokio dydžio yra mūsų vaikelis, kas tuo metu turėtų su juo vykti gimdoje, būdavo pateikiamos ir tam tikros rekomendacijos mamai. Programėlės pranešimus vadinome naujienomis, tad juokaudavome, kad vos tik atsikeliame, einame skaityti naujienų.

Tačiau buvo dalykų ir kurių atsisakėme – nelindome į jokius interneto forumus, kur dalijamasi bloga patirtimi ar neigiama informacija, viso nėštumo metu nežiūrėjome įtampą keliančių filmų ir iš vis stengėmės nedaryti nieko, kas keltų papildomo streso.

Taip ramiai, su dideliu džiaugsmu ir meile laukėme savo Saulytės. Dabar su Irma svarstome, kad galbūt tas ramus mūsų laukimas prisidėjo prie to, kad ji atėjo rami, laiminga ir sveika.

– Yra teigiančių, kad vaikų gali labai norėti, tačiau niekada nebūsi jiems pasiruošęs. Klausantis jūsų, atrodo, kad šis posakis ne apie jus, tiesa?

– Mes buvome pasiruošę – labai ilgai norėjome, kad vaikelis pas mus ateitų, tačiau kartais reikia apsišarvuoti kantrybe ir išlaukti.

– Dukrai sukūrėte dainą „Vandenynai“?

– Taip, tačiau negaliu prisiimti sau visų nuopelnų – pati Saulė, dar būdama mamos pilvelyje, man atsiuntė gražių minčių, kurias išliejau dainoje. Stengiausi, labai stengiausi. Žinojau, kad dainą kuriu dukrai, tad norėjau sukurti taip, kad po daugelio metų dukrai patiktų.

Nors daina pristatyta praėjusių metų pabaigoje, iki šiol kasdien ji surenka tūkstančius peržiūrų, iki šiol man rašo, siunčia žinutes apie tai, kokia ši daina jautri, graži, siunčia vaizdo įrašus...

– O gal bus ir daugiau dainų?

– Manau, kad ateityje ką nors sugalvosime. Tik dabar nuo kūrybos esu truputį atsiribojęs, pakanka koncertų. Tačiau stengiuosi nesiimti papildomų veiklų, kurios atima mano laiką.

Mudu su žmona tiek laukėme šios akimirkos, kad noriu tiesiog pabūti su šeima ir patirti tikrąjį tėvystės džiaugsmą, o ne lakstyti iš vieno projekto į kitą.

Beje, prieš porą dienų supratau, kad prieš vienuolika metų, kai buvome tik neseniai susipažinę su Irma, aš viešėdamas pas indėnus, sukūriau jai dainą „Aš parnešiu tau saulę“. Tik dabar supratau, kokių gražių dalykų galima užkoduoti dainose, mintyse. Veikiausiai iš tiesų, kuo tikėsi, tą ir prisišauksi.

– Kol buvote dviese su žmona, mėgote keliauti ir aktyviai leisti dienas. Ar tolimi kraštai jau jūsų planuose?

– Artimiausiuose planuose – Nida. Ją įsimylėję esame nuo savo vestuvių ir važiuojame ten kasmet, tad būtų labai liūdna, jei nepavyktų bent trumpam ten nuvykti. Taigi, pirmiausia Nida, o galbūt ir gražios, dar nematytos vietos senajame žemyne, Azija ar Centrinė Amerika kol kas palauks.

Taip pat skaitykite