Veidai

2019.05.24 19:59

Česlovą Gabalį dažniau nei vyrą matanti Akvilė Kisielienė: žinojome, kad mūsų santuoka nebus standartinė

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.05.24 19:59

„Šiuo metu scenos partnerį repeticijose matau dažniau, nei kitame mieste gyvenantį vyrą. Tačiau nuo pat pradžių žinojome, kad mūsų santuokinis gyvenimas nebus standartinis“, – portalui LRT.lt sako dainininkė Akvilė Kisielienė, jau šeštadienį kovosianti dėl vietos projekto „Dvi kartos“ finale.

– Artėja LRT TELEVIZIJOS muzikinio projekto „Dvi kartos“, kuriame dalyvaujate duetu su Česlovu Gabaliu, kulminacija. Jums tai – antrasis projektas. Kuo jus žavi panašios avantiūros?

– Prieš tai buvęs projektas „Muzikinė kaukė“, kuriame turėjau įsikūnyti į kitus žinomus atlikėjus, buvo galimybė pasirodyti kaip solistei. Vis dėlto, daugeliui esu geriau žinoma kaip grupės „Queens of Roses“ narė. Kadangi panašios patirties nebuvau turėjusi, tai tikrai buvo šioks toks iššūkis.

O štai „Dvi kartos“ – visai kitoks projektas. Esu ramesnė, jaučiu daugiau atsipalaidavimo, kūrybinės laisvės. Juolab, kad ant scenos būnu ne viena, o su nuostabiu partneriu. Abu nebijome rizikuoti, ieškome įdomesnių sprendimų ir linksmai leidžiame laiką.

Nors projektas atima nemažai laiko, jėgų ir pastangų, viskas atsiperka, kai jauti žiūrovų palaikymą ir tam tikrą įvertinimą. Tik jų dėka nukeliavome iki pusfinalio – o gal pavyks pasiekti net finalą.

– Ar dėl panašių koncertų nenukenčia jūsų laisvalaikis, o šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis vyras, krepšininkas Laimonas Kisielius skundžiasi retokais susitikimais?

– Panašu, kad šiuo metu scenos partnerį repeticijose matau dažniau, nei kitame mieste gyvenantį vyrą. Dėl projekto daugiau laiko praleidžiu sostinėje.

Žinoma, nors visuomet susitinkame vienas kito pasiilgę, geros nuotaikos, nesipykstame ir nesame pavargę nuo rutinos, būna akimirkų, kai jo tikrai labai trūksta.

– Tad kur dabar jūsų namai?

– Abu su vyru esame vilniečiai, tačiau, kai karjera jį nubloškė į kitą miestą, galima sakyti, kad ir namus turime dvejus.

– Vis dėlto, galbūt net ir nuolat gyvendami kartu, labai rutinos nepajaustumėte – ir dainininkų, ir krepšininkų dienotvarkė labai chaotiška.

– Nuo pat mūsų draugystės pradžios žinojome, kad mūsų gyvenimas nebus labai standartinis. Kartais net ir šventes drauge sunku suplanuoti, tačiau išmoksti prisiderinti. Tarkime, nesukame galvos dėl to, kur sutiksime Naujuosius – kur žmona koncertuoja, ten ir vyras švenčia. (Juokiasi.) Tačiau vienas kitą puikiai suprantame ir problemų dėl to nekyla.

– Tikriausiai galima sakyti, kad ir jūsų, ir vyro profesija yra tarsi gyvenimo būdas. Jis nuo mažų dainų sportavo, jūs dainavote.

– Iš tiesų, mūsų gyvenimas taip ir sukasi aplink mūsų darbą. Veikiausiai kiekvienas jaučia polėkį, kuomet turi mylimą veiklą.

– Tačiau vis dar atsiranda manančių, kad krepšininkai neblogai uždirba, tad jų antrosioms pusėms nereikia dirbti. Nežeidžia įvairūs visuomenėje vyraujantys stereotipai?

– Tikriausiai negalėčiau mesti savo kelio, nebedainuoti ir tiesiog būti šalia vyro. Žinoma, toks požiūris gali pasikeisti atsiradus vaikams, tačiau džiaugiuosi, kad man nereikia spręsti tokių dilemų.

Kadangi dirbu ir užsidirbu, manęs tikrai nežeidžia. Jei nemokėčiau dainuoti ir tik stovėčiau ant scenos, galbūt aplinkiniai galėtų sakyti, kad vyras parūpino man karjerą, tačiau nuolat stengiuosi savo darbais įrodyti, kad esu verta būti ant scenos, kad darau tai, ką mėgstu ir moku.

– Ilgą laiką kalbėta apie atlikėjas, dainuojančias įvairiomis kūno vietomis. Kaip manote, galbūt laikai keičiasi ir tokių atlikėjų ant scenos yra vis mažiau?

– Tikrai taip, dainuoti pradeda net ir tos, kurios anksčiau nelabai dainavo. Galbūt reikėjo laiko, kol klausytojai pradėjo mąstyti kritiškiau. Šiandien jie jau geba atsirinkti ir jų taip lengvai neapgausi.

Žinoma, gali patekti ant scenos porai pasirodymų, tačiau neturint talento ar bent jau neįdėjus labai daug darbo bei pastangų, apie ilgalaikę karjerą galvoti neverta.

– Esate grupės „Queens of Roses“ narė, kurioje dainuojate jau šešerius metus. Ar labai tai pakeitė jūsų gyvenimą?

– Atrodo, kad tai buvo beprotiškai seniai. Iš pradžių dainavau viena, vėliau duetu su drauge Giedre Girnyte. Svajodamos apie didesnes scenas, atėjome į vieną talentų konkursą, kur iš mūsų ir dar vieno dueto buvo sukurta grupė. Dabar iš tos ketveriukės likome tik dviese – aš ir Dileta Meškaitė-Kisielienė.

Tiesa, su Giedre eidamos į šou turėjome vienokią viziją, Dileta su drauge Egle – kitą. Tad reikėjo laiko, kol viena kitą pažinome, kol priėmėme viena kitos būdą ir atsirado bendra vizija. Tačiau atsiradus grupei, teko kur kas greičiau subręsti, pradėti kur kas intensyviau darbuotis, į savo rankas perimti vadybos ir organizavimo reikalus.

– Vadyba? O atrodo, kad jums tenka tik dainuoti, laukia scena, gražūs drabužiai, makiažas, muzika ir plačios šypsenos…

– Koncertai ar pasirodymai televizijos projektuose tėra vyšnia ant torto, malonioji darbo dalis, kai galime parodyti ilgai gludintą ir kruopščiai surepetuotą pasirodymą, bet iki tol tenka nemažai padirbėti.

Kadangi neturime aiškių laisvadienių ar konkrečių darbo valandų, darbo diena kartais trunka kur kas daugiau nei aštuonias valandas. Kone kasryt atsibundi svarstydamas: „kas toliau?“. Kol parepetuoji, sutvarkai įvairius organizacinius ir vadybos reikalus, ateina ir vakaras.

Tačiau nemanykite, kad skundžiuosi – kai tai mylima veikla, su kuria užaugai, tai tampa didžiuliu gyvenimo malonumu, už kurį dar ir atlygį gauni.

– Ar galėtumėte save įsivaizduoti dirbančią biure, dėvinčią griežtą dalykinį kostiumėlį ir pastovias darbo valandas?

– Kartais apie tai pasvajoju. Paprastai pasipuošiu tik prieš pasirodymą, o kasdien lakioju įsispyrusi į sportinius batelius. Kartais norėtųsi iš ryto nubudus, pasipuošti kostiumėliu, aukštakulniais. Man tai labai gražu. Galbūt kada nors, tik kol kas apie darbo kabinetą nepasvajoju.

Tiesa, esu dirbusi viešųjų ryšių agentūroje, kur dirbau pagal griežtą darbotvarkę. Tai buvo puiki patirtis, daug išmokau, tačiau, rutina smaugia, ypač, kai esi pabuvęs ant scenos ir žinai, kad gali būti kitaip.

Galbūt kūrėjams reikia kitokio ritmo. Tarkime, labai džiaugiuosi, kad kartais rytais galiu ilgiau pamiegoti, nors paskui tenka labai ilgai dirbti. Šiais laikais negali tiesiog skraidyti padebesiais, tenka būti racionaliu, protingu ir paskrajojus laiku sugrįžti.

– O kaip įkraunate savo baterijas, pailsite?

– Kai būnu labai pavargusi, galiu tiesiog tingiai drybsoti ant sofos ir žiūrėti serialus. Jei turiu laiko, mėgstu skaityti.

Beje, vyro dėka pastaruoju metu susidomėjau investicijomis, nekilnojamuoju turtu. Tai man įdomios sferos, padedančios šiek tiek pabėgti nuo dainavimo.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius