Veidai

2019.05.19 11:07

Minint Vytauto Kernagio gimimo metines: beprotiškai fantastiškas maestro gyvenimas

seniai nematyti archyviniai kadrai ir įrašai
Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.05.19 11:07

Jei prieš vienuolika metų nebūtų išėjęs, gegužės 19-ąją dainų autorius, atlikėjas, aktorius bei televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis šiemet švęstų 68-ąjį gimtadienį. Tačiau ir išeidamas per anksti, maestro paliko labai daug beprotiškai fantastiškų, įkvepiančių kūrinių, sukurtų vaidmenų – jo kūrybos atspindžius veikiausiai dar ne vienus metus matysime kitų kūryboje.

„Aš buvau vargšas vaikas, nes buvau priverstas įstoti į M. K. Čiurlionio meno mokyklą, fortepijono klasę. Nežinau, ar yra tokio amžiaus vaikų, kurie sąmoningai nori groti. Groti yra smagu, bet mokytis ne. Pamenu, būdavau pasodintas prie fortepijono ir porą valandų grodavau.

Gerai, kad močiutė nebuvo didelė muzikė ir nesuprasdavo, ar aš groju iš natų. Manau, kad mane perkeldavo į aukštesnę klasę tik dėl geros klausos. Tai tęsėsi iki 3 klasės ir kai man buvo dešimt, išsireikalauvau, kad mane perkeltų į normalią mokyklą“, – apie muzikinio kelio pradžią LRT TELEVIZIJOS laidai „Vakaro autografas“ yra pasakojęs V. Kernagis.

Vytautas Kernagis dainuoja „Širdele mano“

Kurį laiką muzika buvo nustumta į šoną, muzikinis raštas pamirštas, tačiau kaip pats yra pasakojęs, vėlau atsirado truputį rokenrolo, truputį bugivugio, truputį „The Beatles“.

„Žmogaus, nemokančio natų rašto daina nuskambėjo Pasaulinėje dainų šventėje, kas man buvo visiškas šokas ir netikėtumas. Likimai būna labai įvairūs“, – prisiminimais dalijosi jis.

Tokie jie buvo... Aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis

23-oje vidurinėje mokykloje besimokęs V. Kernagis tapo grupės „Aisčiai“ (23 vid. m-kla, 1966 – 1968 m.) ir „Rupūs miltai“ (1969 – 1972 m.) nariu.

Drauge su grupe „Rupūs miltai“ dalyvavo garsiajame „Rock Session“ renginyje, kurį tuometiniame „Žirmūnų“ restorane organizavo avangardinis kūrybinis jaunimas, priskyręs save hipių judėjimui.

Tiesa, atsiradus galimybei dirbti Jaunimo teatre, jis perėjo į vakarinę mokyklą. „ Be to, ne kiekvieno akiniuoto vyruko, grojančio gitara, atsisako visos klasės merginos. Tą pačią dieną direktoriui nunešusios pareiškimus, kuriuose parašyta, kad nenori mokytis su Kernagiu toje pačioje klasėje. Matyt, jau tada charakteris buvo“, – pasakojo V. Kernagis.

Paskutinis šansas – dalyvauja maestro Vytautas Kernagis

Kaip pats yra sakęs, gitarą į rankas jis paėmė todėl, kad norėjo patikti merginoms, tačiau vėliau suprato, kad muzikavimas teikia ir džiaugsmą.

V. Kernagis baigė aktorinio meistriškumo studijas Vilniaus konservatorijoje, o vėliau baigė ir estrados režisūrą Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute.

Dar jam studijuojant konservatorijoje, pasirodė filmas „Maža išpažintis“ (1971 m.), kuriame dvidešimtmetis V. Kernagis atliko kultinį Beno vaidmenį.

Keturių dainų ir frazės „Benai, plaukiam į Nidą“ pakako, kad tuo metu jaunojo aktoriaus įkūnytas herojus taptų savotiška legenda bei muzikos festivalio Nidoje simboliu.

O kas vis tik yra V. Kernagis? „Jų yra gal penki, gal šeši: tas, kuris išeina ir dainuoja „Severiutę“, antrasis – tas, kuris užsideda smokingą ir veda laidą, trečiasis Kernagis kvailioja kabarete per trumpomis kelnėmis, dar vienas Kernagis rimtai dirba „Dainos teatre“ ir t.t.

Koncertas: scenoje – artistas Vytautas Kernagis

Tačiau visi jie yra vienas ir tas pats žmogus. Aš tik turiu galimybę keistis. Man niekas nebesako, kad kažkuris žanras man yra artimesnis. Galima daryti viską, kas sekasi“, – kažkada apie save kalbėjo jis.

Pasitikėk savimi, gerbk publiką, skaityk knygas – tik kelios iš taisyklių, kuriomis vadovavosi V. Kernagis. „Jei jau išėjai į sceną, nebūk nuobodus, daryk taip, kad į tave žiūrėtų. Jei publika tavęs neklauso, ne ji kalta, o tu. Negalima su publika pyktis“, – yra sakęs jis.

Betvarkydamas šeimos archyvą daugiau tėvo sumanytų taisyklių atrado jo sūnus Vytautas Kernagis. „Radau tėvo surašytas taisykles, kuriomis jis vadovavosi. Dieve, kaip taikliai“, – rašė sūnus.

Taip pat skaitykite

„Kai man buvo dvidešimt metų, svarstydavau, kodėl gimiau čia, šioje šalyje. Mano tėvai kažkada traukėsi iš Lietuvos, tačiau nuvažiavus iki sienos, jiems nulūžo vežimo ratas ir jie grįžo namo. Ir aš galvodavau, kad jei jiems būtų pasisekę, galbūt būčiau gimęs kur nors Čikagoje ar Niujorke.

Tai tęsėsi tol, kol nepradėjau savęs realizuoti čia – atsirado „Maža išpažintis“, plokštelės, draugai, daug pasiekę pažįstami. Dabar, kai man jau per penkiasdešimt, aš sakau „Ačiū Dievui, kad gimiau čia, tokiu keistu laiku“, – pasakojo jis.

Vakaro autografas. Estrados artistas Vytautas Kernagis

Joks žmogus, anot V. Kerngio, negali būti būti menininku, jei jis nėra truputėlį jautresnis nei kiti, jei jis neturi truputėliu daugiau isterijos ar istorijų, gali būti kartais sunkus ar piktas, bet ir jautrus menininkas niekada neišgyvens, jei jis nebus tvirtas.

„Kas yra V. Kernagis? Kas yra menininkai iš viso? Kaip kažkada Louis Armstrongas yra pasakęs apie džiazą – tai geležinė statinė, kuri darda grindiniu, ir iš kurios dar teka medus“, – sakė jis.

Maestro Vytautas Kernagis atlieka kūrinį „Walsing Matilda“

Jis daugiau kaip 40 metų grojo, dainavo, kūrė muziką ir žodžius dainoms, rašė scenarijus, režisavo ir vedė renginius bei TV laidas. Ir, žinoma, tapo įkvėpimu kitiems.

Kaip LRT RADIJO laidai „Tuzinas“ yra sakęs LRT populiariosios muzikos redaktorius Ramūnas Zilnys, jo muzikos ir kūrybos atspindžius šiandien dar matome ir veikiausiai dar ne vienerius metus pastebėsime kitų atlikėjų kūryboje.

„Mano manymu, jis yra dainuojamosios poezijos Lietuvoje tėvas. Gaila, kad jo nebėra ir labai gaila, kad jis išėjo dar prieš prasidedant arenų turams Lietuvoje.

Maestro Vytautas Kernagis deklamuoja poeto Pauliaus Širvio eiles

Įsivaizduokite, kas būtų, jei su dabartinėmis technikos galimybėmis ir kitais niuansais galėtume pamatyti Vytauto Kernagio koncertą tokį, kokio neturėjome galimybės pamatyti. Jis buvo išskirtinis dėl daugybės priežasčių, viena jų – jis net ne savo dainas sudainuodavo taip, kad dažnas iki šiol galvoja, kad tai jo kūriniai“, – kalbėjo R. Zilnys.

V. Kernagio palikimas išties solidus – jis yra dainuojamosios poezijos pradininkas, atgaivinęs kabareto žanrą, vaikams kūręs kitokias daineles, nei buvo įprasta („Baltojo Nieko dainelės“), parodė, kad dainą galima pateikti kaip mažą spektaklį, praktiškai įrodė, kad konferansje – ne šiaip pranešėjas, bet vakaro (koncerto) šeimininkas.

V. Kernagis apdovanotas Antano Šabaniausko premija (1995 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2007-aisiais ir Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą.

1997 m., siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“ bei jo laureatus ir sumanytojus, atidarytas Žvaigždžių šlovės takas. Žvaigždžių šlovės taką atidarė festivalio simboliu tapęs maestro Vytautas Kernagis – „Benas“.

Gyvenimas. Vytautas Kernagis ir jo šeima.
Lietuvos džiazo istorija. Vytautas Kernagis: artistas – tai, ką aš darau, kartais geriau, kartais blogiau

V. Kernagio gyvenimo akimirkos – fotografo Pauliaus Lileikio nuotraukų galerijoje.