Šmaikštus eteryje, o koks namie? Tikrąjį savo veidą humoristas, ekonomikos mokslų daktaras Vytauto Šerėnas atskleidė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“, rodytoje 2017-ųjų gruodį. V. Šerėnas netikėtai mirė penktadienį, sustojus širdžiai.
Kviečiame prisiminti legendinio humoristo ir jo žmonos istoriją, parodytą laidoje „Gyvenimas“.
Kai legendinis „Dviratis” susikūrė, viskas atrodė kaip tikrai geras pokštas ir niekas nesitikėjo, kad ši gerą humoro jausmą turinčių jaunuolių V. Šerėno, Arūno Valinsko, Gintaro Ruplėno idėja taps kultine.
V. Šerėnas „Dviračio žinių” vairą laikė daugiau nei 20 metų. „Televizijoje rodžiausi „Dviratyje“ dar dirbdamas valstybinį darbą. Kainų ir konkurencijos tarnyboje buvau vyriausiasis specialistas. Dabar tai būtų nesuprantama. Aš sakydavau, yra valstybės tarnautojų, kurie dainuoja chore, o aš – televizijoje. Kaip ir tas pats. Nors iš tikrųjų ne tas pats”, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ sakė V. Šerėnas.
V. Šerėno žmona mokslininkė Dalia vyro sprendimo tapti savotišku tautos linksmintoju niekada nebandė keisti. Pamačiusi, kad televizijos ekrane V. Šerėnas jaučiasi kaip žuvis vandenyje, visada jį palaikė.
Jiedu susipažino prieš daugiau nei 30 metų. Abu Vilniaus universitete studijavo ekonomiką. Laidoje prisiminę draugystės pradžią jie sakė, kad kai esi jaunas viskas vyksta be didelės romantikos ar ilgų pasimatymų. Universiteto grupėje, kurioje V. Šerėnas studijavo, buvo 22 merginos ir tik trys vaikinai.
„Jeigu aš pasakysiu, kad man tik Dalia patiko, ką man pasakys grupiokės?” – šmaikštavo V. Šerėnas.
Dalia pažintį su V. Šerėnu prisimena su šypsena.
„Buvome pažįstami, pakvietė į ekonomistų dienas, jos būdavo prie Aukštadvario ežero. Aš irgi nepasimečiau, pasiėmiau grupioką”, – pasakojo V. Šerėno žmona Dalia. Kartu su bičiuliu ji ir nuėjo į pirmąjį pasimatymą su būsimu vyru V. Šerėnu.
V. Šerėnas Daliai pasipiršo po pusantrų metų draugystės, be didelės pompastikos. V. Šerėnas tik paklausė, ar mylimoji taps jo žmona, o ji nedvejodama atsakė teigiamai. Vestuvės taip pat buvo paprastos ir kuklios, jos vyko pas Dalios tėvus.
„Tą dieną buvo paskambinta mano grupiokui ir paprašyta, kad mus pavežtų į tais laikais vadinamą „zaksą“. Grupiokas sakė, o jeigu aš būčiau negalėjęs, ar sugedusi mašina pakeliui. Aš sakiau – nieko, būtume autobusu nuvažiavę”, – sakė V. Šerėnas ir pridūrė, kad žmonėms dabar gali būti sunku patikėti, kaip viskas anuomet vykdavo.
„Nueini į civilinės metrikacijos skyrių, paduodi pareiškimą, kad jūs kursite šeimą. Tada gauni taloną į specialią parduotuvę, kur yra skyrius jaunavedžiams. Ten gali nusipirkti vestuvinę suknelę, vyras – kostiumą. Žiedus, kojines. Viskas buvo tik pagal talonus. Dešra servelatas, degtinė. Viskas tik ten, nes vestuvėms reikia tarsi labiau negu kitai dienai”, – kalbėjo V. Šerėnas.
Netrukus jų mažas bendrabučio kambarys prisipildė dviejų dukrų juoku. Jaunos šeimos gyvenimas tada buvo labai kuklus.
„Du vaikai ant kaklo kabo, o mokslininko atlyginimas – 120 rublių. Šiais laikais iš tokios algos kredito butui tikrai neduotų”, – sakė V. Šerėnas, o jo žmona pridūrė, kad ši sritis menkai finansuojama visais laikais.
Judviejų dukros Gintė ir Rytė buvo dar visai mažos, kai V. Šerėnas atsidūrė žydruosiuose ekranuose, todėl tėčio darbas joms niekada neatrodė išskirtinis ar vertas pasididžiavimo.
„Kai jos pradėjo suprasti, joms buvo savaime suprantama, kad tėtis televizijoje. Prisimenu, parėjo iš kiemo ir sako, kad kažkas iš vaikų pasigyrė, kad jų tėtis į televiziją buvo pakviestas. Tai jos buvo nustebusios – „visų tėčius į televiziją kviečia”, – prisiminė Dalia.
V. Šerėną Dalia laidoje „Gyvenimas“ pirmiausiai įvardijo kaip ūkišką ir atsakingą žmogų. Kalbėdami apie buitį sutuoktiniai sakė, kad V. Šerėnui problemų kelia dulkių siurblys, o Dalia į rankas tikrai neima plaktuko.
„Šiais laikais daug racionaliau yra kviestis meistrą. Aš daugmaž save įsivaizduoju, kad jei reikia kažką namuose daryti, pirmas reikalas – turiu nueiti į parduotuvę ir susipirkti instrumentus. Galėčiau tą padaryti, bet meistrą kviesti pigiau. Geri instrumentai kainuoja daug. O aš turiu reples ir plaktuką – remontui jų neužtektų”, – tada teigė V. Šerėnas.
Nors Šerėnų namuose romantikos būdavo nedaug, Dalią, grįžusią po darbo, vyras dažnai pasitikdavo su garuojančia vakariene.
„Aš dažnai gaminu valgyti, bet be žvakių. Vakarienę reikia valgyti, o ne spoksoti į maistą ir į žvakes”, – prabrėžė V. Šerėnas.
Šerėnų šeima turi ir vieną nelaužomą taisyklę – kiekvieną savaitgalį jiedu nuo miesto šurmulio pabėga į laukinę gamtą. Aukštaitijoje, Luknelės ir Juodinėlio upelio apsuptyje stovi jų etnografinė sodyba. V. Šerėnas yra sakęs, kad laikas joje sustoja, o galva atsigauna nuo kasdienių darbų. Bet apsigyventi ten visam laikui pora ten neketino.
„Miestas man vis tik yra įdomesnis, o sodyba yra kita vieta, kur galima praleisti vakarą ar kokias dvi dienas. Niekada nesakau, kad bėgu nuo miesto triukšmo ir šurmulio, kad tik duok Dieve atsigauti. Kaimas nėra geriau negu miestas.
Mes jį turime dar ir dėl to, kad ten yra dar ir kaimo turizmas pradėtas, kuris daugiau utopija negu verslas. Man tik pirties reikia. Aš net daugiabutyje turiu pirtį. Bet moterys padarė sandėlį kosmetikos ir buitinės chemijos, tai jau gal kokie ketveri metai ji neįjungta”, – pasakojo V. Šerėnas, o žmona pašmaikštavo, kad pirtis neveikė turbūt jau ir visus 15 metų.
Bičiuliai žavėjosi Šerėnų tarpusavio supratimu ir gebėjimu išlaviruoti įvairiausiose situacijose, kai vienas kitam ima laidyti net kandžius juokelius. Tiesa, per daugiau nei 30 bendro gyvenimo metų, buvo visko –abiem ne kartą norėjosi trenkti durimis ir išeiti, tačiau vėliau jie įsitikino, kad mažos dramos tik dar labiau pakursto jausmus.
„Niekada nereikia galvoti ir planuoti, kaip darną išlaikyti. gyventi ir viskas”, – buvo įsitikinęs V. Šerėnas. Dalia iškart pridūrė: „Nesakyk, pastangų vis tiek reikia, kad kartu sugyventum”.
„Aš ekonomistas, o Dalia – suvalkietė, lėkštės yra vertybė”, –į klausimą, ar dažnai jų namuose per ginčus dūžta lėkštės, tąsyk atsakė humoristas.
Visas pasakojimas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“:
Taip pat skaitykite
