Veidai

2019.05.02 07:00

Artėjant „Eurovizijai“ užvirė aistros: Filipas Kirkorovas priekaištauja Lietuvos komisijai

Vos paskelbus tarptautinių „Eurovizijos“ komisijų sudėtis, prasidėjo politiniai žaidimai. Neretai į politinius skandalus įsivelianti Rusija vėl kirto, šįkart kaip reikiant kliuvo Lietuvai.

Tarptautiniame „Eurovizijos“ dainų konkurse Rusijai atstovaus Sergejus Lazarevas, ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos jau pasirodęs 2016-aisiais. Išlydint jį į Izraelį, Rusijos televizijos „Rasija 1“ eteryje parodyta speciali pokalbių laida „Tiesioginis eteris“, kurią veda TV žvaigždė Andrejus Malachovas.

Vienas šios laidos pašnekovų, atlikėjas, kadaise taip pat dalyvavęs „Eurovizijoje“, o vėliau kuravęs kitų atlikėjų pasirodymus, Filipas Kirkorovas ėmėsi kritikuoti tarptautinę konkurso komisiją.

Nors komisija sudaroma tam, kad konkurse būtų daugiau sąžiningumo ir objektyvumo, F. Kirkorovas teigė, kad neva būtent dėl Europos valstybių nusiteikimo prieš Rusiją, komisijos nariai jau ne kartą sutrukdė šalies atstovams laimėti.

Jis skundėsi, kad neva dėl komisijos kaltės 2015-aisiais Polina Gagarina užėmė antrąją vietą, o metais vėliau dalyvavęs S. Lazarevas liko trečias.

„Nebuvo šalies, kurios žiūrovai neskyrė Sergejui nė vieno balo. Jam atiteko daugumos šalių didieji balai ir todėl pagal žiūrovų balsavimą jis buvo nugalėtojas. Tačiau net 23 šalių profesionalų komisijos jam demonstratyviai skyrė po nulį balų, – eteryje sakė F. Kirkorovas. – Kai antrąją vietą „Eurovizijoje“ užėmė P. Gagarina, Lietuva jai skyrė tik paskutinę, 26-ąją vietą. S. Lazarevui Lietuva skyrė 25-ąją vietą. Kai Lietuvos komisija Sergėjui duoda nulį balų, o žiūrovai skiria aukštus balus, kai Ukrainos komisija skiria nulį, o žmonės 12 balų, man kelia įvairių minčių.“

Laidos ištrauka:

Rusija „Euroviziją“ pasitelkia politinėms dramoms kurti

Tokie pasisakymai visiškai nestebina politologo Nerijaus Maliukevičiaus, kurio teigimu, rusiškose pokalbių laidose neretai iškyla priešų apsupties klausimas ir bandymai aptarti, kas kaltas dėl Rusijos nesėkmių.

„Dažnai kaltinami Vakarai, NATO, o kartais ir mažieji kaimynai, pavyzdžiui, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. Kaip ir šiuo atveju, kuomet teigiama, kad tarptautinės komisijos per „Euroviziją“ piktavališkai neskiria Rusijai balų“, – portalui LRT.lt sako politologas.

Tokios televizinės dramos, jo pastebėjimu, dar agresyviau kuriamos politinėse laidose. Nors, pasak jo, ir „Eurovizija“, neretai naudojama politiniais tikslais.

„Rusijos atveju, tai labai patogus projektas, padedantis save pozicionuoti, kaip europietišką vakarų pasaulio valstybę, kurios suprask, Europoje piktavaliai kaimynai matyti nenori.

Šis konkursas yra palankus politinės dramos, kurios pagrindinis leitmotyvas – Rusijos vakarietiškumas ir europietiškumas, pateikiamas per dainas ir pramogas. Bandoma pateikti, kad ir šiose srityse šalis susiduria su tam tikrais priešais“, – sako N. Maliukevičius.

Skaidrumo trūksta žiūrovų balsavimui

Kaltinti komisiją dėl savo nesėkmių yra viena, tačiau įvairių žiniasklaidos priemonių ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) tyrimai rodo, kad nesąžiningai balsavimo metu elgiasi ir žiūrovai, tad komisija ir buvo sukurta siekiant sąžiningumo bei objektyvumo, primena LRT TELEVIZIJOS vyriausiasis prodiuseris bei Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas.

„Mobiliojo ryšio kortelės šiais laikais pardavinėjamos it bulvės – kiekvienas gali jų įsigyti kiek nori ir balsuoti už norimą atlikėją. O, tarkime, pasienio gyventojai, prisijungę prie kaimyninės šalies mobiliojo ryšio operatorių tinklo gali balsuoti ir už savo šalies atlikėjus.

EBU yra atlikusi ne vieną tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad mažų šalių „Eurovizijos“ žiūrovų balsavimui daryti įtaką įmanoma“, – sako A. Giržadas.

Komisijos darbą stebi nepriklausomi vertintojai

LRT.lt primena, kad didžiosios „Eurovizijos“ nugalėtoją renka ir televizijos žiūrovai, ir specialiai sudaryta tarptautinė komisija. Jų balai pasiskirsto po lygiai – 50 proc. galutinio kiekvienos šalies rezultato sudaro komisijos balai ir 50 proc. publikos.

Komisijos narius pasirenka oficialus tam tikros šalies konkurso transliuotojas, Lietuvos atveju LRT. Kiekvienos šalies komisiją sudaro penki muzikos profesionalai, galintys tinkamai įvertinti atlikėjų vokalinius sugebėjimus, sceninį pasirodymą, dainos originalumą, bendrą pasirodymo įspūdį.

Kiekvienas komisijos narys turi įvertinti visų šalių pasirodymus, bet už savo šalį balsuoti negali.

Komisijos nariai stebi generalines repeticijas bei po jų atiduoda savo balus geriausiai pasirodžiusiems. Pusfinalio ir finalo vakarais šie balai bus susumuojami su televizijos žiūrovų balsais. Balsavimo rezutatus tikrina nepriklausomi EBU ir „Ernst & Young“ taprtautinės audito kompanijos atstovai, siekdami užtikrinti skaidrumą.