Veidai

2019.05.02 11:53

Paukščius stebintis „Golden Parazyth“ narys Giedrius Širka papasakojo, kam vieversiai ir gulbės apsimetinėja

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.05.02 11:53

Kai grupės „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka prieš kelerius metus gimtadienio proga dovanų gavo žiūronus, jam dingtelėjo mintis, kad tai puiki priemonė stebėti ne tik laivus tolumoje, bet ir gamtoje identifikuoti paukščius bei kitus gyvūnus.

Šiuo metu G. Širka yra ir Lietuvos ornitologų draugijos narys, turi gerą fotoaparatą. Visa tai jam padeda geriau pažinti gamtą, kuri jam, augusiam kaime, yra neatsiejama gyvenimo dalis nuo pat vaikystės.

„Gamtos pažinimas man atgaiva, ateityje tai turbūt bus vis svarbesnė mano gyvenimo dalis. Tai mano hobis, pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas, kuris teikia beprotišką pasitenkinimą. Jeigu gamtoje galiu ne tik pasivaikščioti, bet ir stebėti gyvūnus, paukščius, tai iš viso yra nuostabu. Vieni į socialinius tinklus kelia muziką, maistą, o aš – gamtą, man ji įdomi“, – portalui LRT.lt sako G. Širka.

Gamtos stebėjimas jam leidžia geriau suprasti aplinką, suvokti, kodėl gyvūnų rūšys elgiasi vienaip ar kitaip.

„Kartais matai paukštį ir galvoji, kad jis keistai elgiasi. Bet tai nėra keistas elgesys, gal jis ginasi. Pavyzdžiui, dirviniai vieversiai apsimeta, kad jų sparnas lūžęs. Neseniai stebėjau tokį vaizdą: eina lapė per pievą, o vieversys apsimeta, kad sparnas lūžęs ir taip nuvilioja lapę nuo lizdo.

Lapei lizdą reikėtų surasti, išeikvoti energijos, o sužeistas paukštis – lengvesnis grobis. Taip daro ir gulbės, kai nori nuvilioti plėšrūnus ir apsaugoti jauniklius“, – pasakoja G. Širka. 

Dabar ir vaikščiodamas po miestą G. Širka gyvūniją mato kiek kitaip. Jeigu, pavyzdžiui, šarka nešasi šapelį, tai reiškia, kad tikriausiai suks iš jo lizdą. Pasak jo, mieste gyvūnų kai kur net gali būti daugiau nei miške.

„Šią žiemą pradėjau važinėti stebėti paukščių į Vingio parką. Ten dabar galima sutikti apie 50 rūšių paukščių, o miške kartais jų gali būti vos 3-4 rūšys. Vingio parkas turi sengirės elementų, ten nevyksta kirtimai, gyvūnams yra saugu, užtat ten jų ir daug. Neseniai sužinojau, kad Vingio parke ir stirnos gyvena, nors savo akimis jų dar ten nemačiau“, –  teigė G. Širka.

Pasak G. Širkos, vienas svarbiausių dalykų, norint pajausti, išgirsti ir pamatyti gamtą – ramybė bei kantrybė.

„Nueinu, atsisėdu kur nors miške, prie upės. Tik tada gamta atsipalaiduoja, kai nedarai jokių staigių judesių, kai tampi jos dalimi. Kantrybės ypač reikia. Įsirengia gamtos fotografai buveinę, nori nufotografuoti erelius, paruošia maitos, o paukščiai vis tiek gali kelias dienas neatskristi“, – pasakoja G. Širka.  

Neseniai G. Širkai pavyko įamžinti retą Lietuvoje paukštį – amalinį strazdą. Anot G. Širkos, skirtingi paukščiai vis kitaip reaguoja į žmogų, tačiau daugumai gyvūnų kompanijos nereikia.

„Strazdai, pamatę žmogų, iškart bėga. Nykštukai – nuostabūs mikropaukščiai su geltona skiauterėle, zuja aplink eglę, juos ir pamatyti, ir nufotografuoti beprotiškai sunku. Turi pabūti ramiai. O yra liepsnelė, toks mažas gražus paukštelis, ji atskrenda ir dairosi, kas čia į mišką atėjo.

Gyvūnai labai skirtingi, bet dauguma nemėgsta žmonių“, – pabrėžia G. Širka ir priduria, kad įdomi ne tik paukščių išvaizda, bet ir jų skleidžiami garsai, ypač unikalūs – poravimosi.

LRT.lt primena, kad gegužės 5 d. vyks „Paukščių choras“ – tiesioginė pavasario gamtos garsų transliacija nuo Žuvinto ežero. 

Pasak G. Širkos, paukštis – unikali ir iš kitų išsiskirianti gyvūnų rūšis, tačiau jis domisi ir kitomis – neseniai dėmesį patraukė ropliai ir vabzdžiai.

„Niekada nemaniau, kad kamanė turi pilvo ir krūtinės raumenis. Atskridusi į savo lizdą, kur prižiūri kiaušinėlius, ji įtraukinėja raumenis ir sukelia temperatūrą nuo 36 iki 40 laipsnių ir taip laiko kelias paras, kad kiaušinėliai nesušaltų“, – gamtos unikalumu stebėjosi G. Širka ir papasakojo naujausią planą – prisivilioti į savo sklypą kamanių bei suteikti joms prieglobstį.