Ne visi šeškai draugiški – Monikos Marijos šeškiuką Haru veisėjai socializavo nuo mažens, tad jis – tikras meilumo įsikūnijimas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mūsų gyvūnai“ atlikėja pasakoja, kad šeškui būdingos geriausios tiek šuns, tiek katės savybės, tad jai šeškas – tobulas gyvūnas.
Vilniaus Vingio parke galite sutikti atlikėją Moniką Mariją, pasivaikščioti išvedusią gan neįprastą miesto parkuose gyvūną – savo augintinį šešką Haru.
„Pirmą kartą pamačiau šešką pieš kokius 8 metus, pagalvojau, reikia pasidomėti, kas čia toks, kaip jis auginamas. Man labai patiko šių gyvūnų charakteris, jų elgesys, tai, kad jie labai judrūs, draugiški, moka visokių triukų, gudrybių“, – pasakoja atlikėja.
Prišnekinti tėvus įsigyti šeškiuką sunku nebuvo – dabar Monika Marija labai džiaugiasi anuomet priimtu sprendimu: „Neįsivaizduoju savęs su jokiu kitu gyvūnu – man šeškas yra visiškai tobulas.“
Pasak Monikos Marijos, šeškui būdingos geriausios tiek šuns, tiek katės savybės. Su šešku galima eiti į lauką, nors ir nebūtina, su juo galima keliauti, pasiimti kartu važiuojant į koncertą. Jie judrūs, tačiau ir ramūs, miega apie 20 valandų per dieną.
„Jie nesekina kaip šunys, valgo viską – tiek vištieną, tiek kiaušinius, tiek sausą maistą. Jie tokie mažyčiai, meilučiai meškiukai – juk kiekvienas norime namuose turėti tokį meškiuką“, – šypsodamasi sako Monika Marija.
Namuose Haru mėgsta jaukiai prisiglausti šalia, šeimininkei žiūrint filmą. „Pasiilgstu jo išvažiavusi“, – sako ji, tačiau kartais pasiilgti ir netenka – dainininkė mėgsta vykdama į koncertus savo augintinį pasiimti kartu. Dabar tai jau žino visa jos komanda.
„Kai buvo mažas, važiuodavome dažniau, dabar jau jam atsibosta laukti, jis nori išeiti, pasidžiaugti. Jeigu matau, kad bus tokia diena, kai neturėsiu jam daug laiko, tai tiesiog palieku namie, jis miega savo narvelyje ir laukia manęs. Bet jeigu žinau, kad pasirodymas nebus ilgas, kad galbūt bus vaikų, tai pasiimu jį su savimi ir visi kartu džiaugiamės“, – kalba muzikantė.
Haru – ne pirmas Monikos Marijos augintas šeškas. Pirmoji auginta šeškė, pirkta vienoje zoologijos prekių parduotuvėje, pasak Monikos Marijos, nebuvo draugiška, mėgdavo pasikandžioti, o Haru – tikras meilumo įsikūnijimas.
„Jis iš tiesų labai draugiškas – manau, kad didžiausią įtaką padarė veisėjai, kurie jį nuo pat mažens socializavo, leido prie kitų gyvūnų, savo vaikų, kitų žmonių. Jis pratęs prie svečių – pas mus kartais atvažiuoja draugai su šuniukais, jis labai draugiškai juos priima, dalijasi savo žaislais“, – tikina pašnekovė.
Haru Monika Marija įsigijo ne Lietuvoje – neradusi tinkamo veislyno čia ji išvyko į Latviją. Su Rygoje gyvenančia veisėja Monika Marija tikina bendraujanti iki šiol, pavyzdžiui, Haru susirgus, visuomet pasikonsultuoja, kaip gydyti. „Manau, toks ir turėtų būt konktaktas tarp veisėjo, gyvūno ir šeimininko“, – įsitikinusi mergina.
Vardą Haru Monika Marija išrinko ne atsitiktinai, pasidomėjusi vardo reikšme ir atsižvelgusi į aplinkybes. „Haru“ japoniškai reiškia giedrą dieną, mėlyną dangų. Haru akys – labai retos: daugumos šeškų akys būna tamsios, rudos arba juodos, o Haru į savo šeimininkę žvelgia mėlynomis akimis.
Šeškiukai, kaip ir visi kiti gyvūnai, augdami mėgsta krėsti išdaigas. Paklausta, kokių išdaigų yra prikrėtęs Haru, Monika Marija sako, jog labiau tiktų klausti, kokių nėra iškrėtęs.
„Labai mėgsta kapstyti. Randa gėlių vazoniukų, tai tuoj pat pakrapšto – dabar jau viskas yra suslėpta. Labai mėgsta atidarinėti kambarių duris, stengiasi įeiti. Mėgsta mano knygas „paskaityti“ – būna, kartais grįžtu, žiūriu – visos knygos iš lentynos išverstos“, – sako Monika Marija.
Tačiau dantukais nieko negraužia: nei laidų, nei knygų. Ir nors Haru jau beveik metai, jis vis dar elgiasi gana vaikiškai. Monika Marija sako, jog, palyginti su pirmąja auginta šeške, jiedu labai skirtingi.
„Ji būdavo kartais protingesnė už jį, pamokydavo, kaip mama prižiūrėdavo, o jis dar kol kas vaikas, jam reikia disciplinos“, – kalba atlikėja.
Pirmoji Monikos Marijos šeškė nugaišo būdama šešerių. Netektį dainininkė tikina išgyvenusi skaudžiai, tačiau tai, pasak jos, normalu: „Prie kiekvieno gyvūno pripranti kaip prie draugo, žmogaus, šeimos nario. Visą laiką sunku, kai jie dingsta iš tavo gyvenimo, bet džiaugiuosi, kad turiu šitą gyvūniuką, kad jis sveikas, laimingas ir palaiko man kompaniją kiekvieną dieną.“
„Mūsų gyvūnai“ laidą mergina žiūri nuo vaikystės. Ji įsitikinusi, kad ši laida jai padarė didžiulę įtaką, paskatino domėtis gyvūnais, sužadino jiems meilę.
Tačiau tuos, kam meilę sužadino šeškai, atlikėja perspėja – jie, nors ir ramūs, dėmesio taip pat reikalauja. Nors ir daug miega, kelias valandas, kai yra budrūs, būna labai energini, nori žaisti.
„Jeigu tu jo neišvedi į lauką, su juo nepažaidi, neskiri jam dėmesio, tai, be abejo, jis gali ir ką nors apgraužti, ir sugadinti“, – pažymi ji.
Be to, šeškas reikalauja ir kitokio dėmesio: mergina karpo jam nagus, maudo, šukuoja. Kadangi gyvena šalia Vingio parko, dažnai veda pasivaikščioti – lauke jis kapso, žaidžia, palaipioja ir po medžius.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
