Veidai

2019.05.01 20:00

Jūratė Miliauskaitė apie scenos baimę: mane jaukinosi kaip Mažąjį princą

Kiekvienas dainininkas yra savo hito tarnas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ teigia legendinės grupės „Sekmadienis“ vokalistė Jūratė Miliauskaitė. Dabar akustinę muziką atliekanti dainininkė neslepia, kad dainuoti popdainas jai niekada nepatiko. „Nebenorėčiau eiti tuo pačiu keliu“, – sako ji.

Prieš trisdešimt metų grupė „Sekmadienis“, kurioje dainavo J. Miliauskaitė, sutraukdavo pilnas sales gerbėjų. Tačiau nuo tuomečio populiarumo dainininkė ir muzikos kūrėja iš Mažeikių pabėgo į Kauną. Dabar jos gyvenime apstu kitų svarbių dalykų – moteris domisi Rytų filosofija, keliauja.

„Neseniai susitikau renginyje Andrių Mamontovą, mes daug metų nesimatėme, tiesiog keliai nesusikirto. Sako, išleidi naują albumą, kažką darai? Sakau, darau, tik dabar daugiau akustine [gitara], muzika ramesnė, kamerinė. Sako, tu visą laiką lyg ėjai į tą pusę. Sakau, na, ne, taigi su „Sekmadieniu“ popmuziką atlikau. Sako, nesakyk – visą laiką buvai iš kitos operos“, – prisimena atlikėja.

Tai jai nuskambėjo kaip komplimentas. Ji prisipažįsta, kad dainuodama tuo metu itin populiarioje grupėje nesąmoningai ilgėjosi visiškai kitokios muzikas. O ir užgriuvęs populiarumas ir viešumas ne džiugino, o slėgė.

„Aš slėpdavausi, su žurnalistais išvis nekalbėdavau“, – pasakoja pašnekovė. Ji sako, kad visada jautėsi taip, it būtų balta varna ir joje gyventų dvi Jūratės, kurios nuolat konfrontuodavo: Jūratė, kuri stovi scenoje, ir kitokia Jūratė – tokia, kokia yra iš tiesų.

„Būdavo daug žmonių, koncertų, daug visko, nes popmuzika paremta ištisiniu kartojimu: kiekvienas dainininkas yra savo hito tarnas. Susikurta daug gražių emocijų, bet daug dalykų man yra kaip užtrauktos užuolaidos – tiesiog neatsimenu. Nebenorėčiau eiti tuo pačiu keliu“, – mintimis dalijasi J. Miliauskaitė.

Tačiau ramios akustinės, labiausiai jai patinkančios muzikos keliu dainininkė nuėjo negreitai – ją ilgam buvo įtraukęs „Sekmadienio“ populiarumas ir pilnos klausytojų salės. Moteris neslepia – tai jai buvo darbas. Sieloje atlikėja dainavo visai ką kita.

„Man buvo sakoma, tavo ta rami muzika yra niekam nereikalinga. Bet kiekvienam savo vaga. Turėjau palaukti. Iš kitos pusės, tie koncertai – pinigai, žiūri šiek tiek kaip į darbą. Tarkim, yra tokių dainų, kad, sakau, negali būti, kad aš čia dainavau, labai juokinga“, – pasakoja J. Miliauskaitė.

Svajojo tapti gydytoja – dabar gydo kitu būdu

Ne vienu muzikos instrumentu groti mokanti dainininkė vaikystėje muzika visiškai nesidomėjo. Nors lankė muzikos mokyklą, groti jai buvo ne malonumas, o didžiausia kančia. Galų gale ji viską metė, tačiau neilgam – atgal į muzikos pamokas ją sugrąžino mokytojas, įžvelgęs merginos talentą dainuoti. Tačiau tuomet ji labiausiai svajojo savo ateitį sieti su medicina.

„Mano horizonte atsirado muzikos mokytojas, kuris išgirdo, kaip dainuoju, ir pasakė, tu ateisi dainuoti. Sakau, ne, neisiu. Bet mokytojas yra mokytojas, jis liepė ateiti ir aš atėjau. Tada ir prasidėjo – teko ir muzikos mokyklą pabaigti, ir džiazo studijos kažkaip „išsivyniojo“, nors visada norėjau tapti gydytoja“, – pasakoja pašnekovė.

Pirmuosius pasirodymus J. Miliauskaitė dabar prisimena su šypsena, nors anuomet tai buvo visai nejuokinga – mokytojui tekdavo pasikaustyti kantrybe, kad įkalbėtų dainuoti didžiulę scenos baimę jautusią merginą.

„Pirmieji kartai scenoje buvo problemiški. Sakiau, aš į sceną neisiu! Na gerai, sako, tada stok scenos gale, mes tavęs neapšviesime, tu tik padainuok. Kitą kartą arčiau tą stovą atnešė... Jaukinosi mane kaip Mažąjį princą“, – kalba pašnekovė.

Galiausiai jai į rankas buvo įteikta gitara – dabar šis instrumentas neatsiejamas nuo J. Miliauskaitės. Nors svajonė tapti gydytoja dar ilgai neblėso, ji pasirinko muziką. Kad šis sprendimas buvo geriausias, muzikantė sako supratusi visai neseniai.

„Tik neseniai pajaučiau pilnatvę, padėkojau likimui, kad vis dėlto mane vedė tuo keliu. Savo muzika lygiai taip pat galiu gydyti žmones, būti kartu su jais, įkvėpti, mainytis energija. Esu laiminga“, – pasakoja J. Miliauskaitė.

Dvasinę harmoniją padėjo pasiekti Rytų filosofija

Dainininkė tikina pastebėjusi, kad dauguma dalykų į jos gyvenimą ateina patys – nereikia jų ieškoti, telieka tik priimti.

„Paskui man pasiūlė pedagoginį darbą. Kažkaip taip gyvenime išeina, kad tarsi man būtų atimta teisė rinktis. Tarsi krenta taip kortos. Kai kas nors ką pasiūlo, galvoju, gal man tai nėra labai priimtina, bet kodėl tai man įvyko, ką tai man duos, kas bus po to, kodėl? Tarkime, filmuotis man irgi nepatinka, bet galvoju, jeigu jau pasiūlė, reikia sutikti, pažiūrėsime, kas bus. Tarsi žiūri filmą, kas darosi su tavo gyvenimu“, – svarsto moteris.

Pasak pašnekovės, lygiai taip pat netikėtai ir specialiai neieškant ji susidomėjo Rytų filosofija. Kartu gyvenimą užpildė ramybė ir dvasinė harmonija.

Tai įvyko po pirmosios kelionės į Nepalą – moteris tikina, kad pamačius laimingus čionykščius žmonės, neturinčius beveik nieko, bet ramiai medituojančius gamtoje, suprato daug dalykų: „Lietuvis paprastai skundžiasi, tai to neturi, tai ano, mums kažko amžinai trūksta. Vietoj to, kad susimažintume poreikius.“

Ji įsitikinusi – atsipalaidavus galimybės pačios ateina. J. Miliauskaitė sako neatitrūkusi nuo materialaus gyvenimo, tiesiog atradusi harmoniją. „Mano kasdienybė yra meditacija“, – teigia atlikėja, kasdien harmonizuojanti save gera muzika ar buvimu gamtoje. Tai moteriai suteikia gerų emocijų, padeda išgirsti savo širdį ir pailsinti sielą.

Pasirinkusi ramios baladinės muzikos kryptį, J. Miliauskaitė nesiekia populiarumo ir pilnų salių gerbėjų. Ji tiesiog džiaugiasi galinti kurti ir dainuoti tai, ką nori.

„Jeigu šiandien debesys, aš žinau, kad už tų debesų tikrai šviečia saulė. Aš levituoju tarp žemės ir dangaus, ir man yra gerai“, – tikina pašnekovė.

Atradus tokią sielos ramybę neliūdina nei tai, jei į koncertą susirenka nedaug žmonių. J. Miliauskaitė žemai lenkia galvą prieš kiekvieną atėjusį – juk išlikti esant tokiai muzikos pasiūlai – didelis dalykas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Stilius. Santuokos džiaugsmu gyvenantis Ignas Krupavičius, pasaulį motociklu išmaišiusi Eglė Gerulaitytė ir populiarumo vengusi Jūratė Miliauskaitė