Veidai

2019.04.26 15:36

Politikos žurnalistas „Euroviziją“ gyvai stebi dešimtmetį: šiemet teks derinti su prezidento rinkimais

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2019.04.26 15:36

Šiemet „Eurovizija“ vyksta iškart po Lietuvos prezidento rinkimų, o tai sujaukė planus „Verslo žinių“ politikos žurnalistui Stasiui Gudavičiui, kuris šį konkursą gyvai stebi jau beveik dešimt metų. Pasak jo, nuo politikos iki „Eurovizijos“ – ne taip ir toli, nes tiek viena, tiek kita yra įnirtingos varžybos.

„Pirmas apsilankymas Osle vykusioje „Eurovizijoje“ buvo pats įspūdingiausias, nes viskas buvo nauja, įdomu, nepatirta savo kailiu. Tada ir dieną, ir naktį neišlįsdavau iš visų įvykio vietų“, – portalui LRT.lt pasakoja politikos žurnalistas S. Gudavičius.

Tąkart, sako jis, viskas atrodė įspūdinga ir įsimintina, o prie televizijos ekranų konkursą stebintys žiūrovai praleidžia daugybę įdomių įvykių.

Jis ruošiasi ir kelionei į netrukus Tel Avive vyksiančią „Euroviziją“, kurią šiais metais derina su darbu – pasiruošimu prezidento rinkimams.

– Kada susidomėjote „Eurovizija“?

– Susidomėjimo pradžią prisiminti sunku, bet tai turbūt nutiko paauglystėje, apie 1994–1995 metus. Bet detaliau pradėjau domėtis nuo 1999 metų, kai Lietuva „Eurovizijoje“ dalyvavo antrą kartą ir jai atstovavo Aistė Smilgevičiūtė. Šį koncertą prisimenu visą – nuo pradžios iki galo. Į „Euroviziją“ pirmą kartą nuvažiavau 2010-siais ir nuo to laiko vystu kiekvienais metais.

– Kuo ypatingas „Eurovizijos“ stebėjimas arenoje? Ką praleidžia tie, kurie žiūri prie televizijos ekranų?

– Žinoma, televizijos žiūrovai nepamato gausybės detalių. Pavyzdžiui, kaip sutvarkoma scena kitam pasirodymui, kol žiūrovai per televizorius mato vadinamąsias dalyvių atvirutes. Per tas 40 sekundžių scena tiesiog verda nuo darbuotojų, kurie įbėga, išveža ar išneša visą rekvizitą, kuris buvo naudojamas prieš tai buvusiai dainai, pastato naują rekvizitą, viską išvalo, pastato atlikėją. Po 40 sekundžių scena jau atrodo visai kitaip. Tai stebėti labai įdomu.

Tiesą pasakius, kuo toliau, tuo dažniau būdamas arenoje save pagaunu vis tiek daugiau stebintį ekranus, o ne sceną. Arenoje būna pakabinti didžiuliai ekranai, kuriuose matai tą vaizdą, kurį mato ir televizijos žiūrovai. Tai yra vizija – įdomu, kaip viskas pateikiama žiūrovams. Paprastai arenoje žiūrovai sėdi ne taip arti scenos, kaip galbūt norėtųsi. Dėl to daug ko nepamatai.

Kita vertus, būti arenoje, kaip ir gyvame koncerte – labiau jaudina, nei stebėti per televizorių. Atmosfera visai kitokia, net jeigu „Euroviziją“ stebite su draugų kompanija per televiziją.

– Gal yra tekę apsilankyti ir užkulisiuose, pamatyti, kaip atrodo „Eurovizijos“ virtuvė?

– Esu buvęs tik spaudos centre, ten akredituojuosi kaip žurnalistas. Į spaudos centrą ateina ir patys atlikėjai, ten jiems vyksta konferencijos arba kiti renginiai, interviu, pokalbiai su įvairių šalių žiniasklaida. Užsceninių užkulisių, kuriuose sudėtas visas rekvizitas, deja, nė karto neteko pamatyti. Bet tai turbūt nelabai skiriasi nuo kitų teatrinių ar didelių koncertų užkulisių.

– Kuri „Eurovizija“, kurioje lankėtės, buvo pati įsimintiniausia?

– Pats pirmas apsilankymas Osle vykusioje 2010 metų „Eurovizijoje“ buvo pats įspūdingiausias, nes viskas buvo nauja, įdomu, nepatirta savo kailiu – ir pati arena, ir repeticijos, ir spaudos centras, ir „Eurovizijos“ klubas, kuriame vyksta įvairūs renginiai. Tada ir dieną, ir naktį neišlįsdavau iš visų įvykio vietų. Paskui pojūčiai atbuko, nes daug kur kartojosi tas pats organizacinis momentas.

Muzikine ir organizacine prasme man labai patiko Vienoje 2015 metais vykusi „Eurovizija“. Tuomet buvo labai daug dėmesio skirta žurnalistų supažindinimui su Austrija, Viena, organizuota daug ekskursijų. O ir muzikine prasme tų metų „Eurovizija“ buvo labai stipri, įdomi, daug gerų dainų, iki šiol gerai prisimenamų konkurso bendruomenėje.

– Šiais metais taip pat vyksite į Izraelį, jau esate pasiruošęs kelionei?

– Viską jau esu susiplanavęs, nes „Eurovizija“ yra mano hobis. Kaip žurnalistas pramogomis ar „Eurovizija“ neužsiimu. Labiau užsiimu politika, visuomeniniais reiškiniais. Šiais metais „Eurovizija“ vyksta iškart po mūsų prezidento rinkimų.

Tai visiškai sujaukė planus, nes paprastai į „Eurovizijos“ miestą važiuojame kokioms 8–9 dienoms. Šį kartą viską tenka derinti prie darbo ir rinkimų. Tai kelionę smarkiai sutrumpina – Tel Avive būsiu tik 5 dienas. Jau sutvarkyta akreditacija, įsigyta gyvenamoji vieta, suburta kompanija, su kuria ten būsime.

– Plačiai aptarinėjama tai, kad šiais metais brangūs ne tik bilietai į konkursą, bet ir apgyvendinimas, kiti dalykai Tel Avive. Kaip jūs tai vertinate?

– Man jau teko būti Izraelyje, kuris yra viena brangesnių pasaulio valstybių. Tai, kad viskas bus šiek tiek brangiau, nebuvo nauja. Be to, ne tik Izraelyje pasinaudojama tuo, kad į miestą atvyksta turistų, suinteresuotų dalyvauti tam tikrame renginyje ir pakeliamos kainas.

Kadangi dėl darbo teko lėktuvo bilietus imti konkrečiomis datomis, tai man kainavo brangiau nei įprastai. Apgyvendinimo vietą mes radome palyginti normalia kaina ir geroje vietoje.

Koncertų bilietų kainos šiais metais iš tiesų gali atrodyti neprotingai didelės. Matyti, kad tam įtakos turėjo kelios sudedamosios dalys – ir savaime brangi šalis, ir maža arena. Be to, pasirodo, Izraelio valstybė nelabai prisideda prie organizavimo reikalų ir išlaidų. Dėl to didesnę dalį tenka surinkti ir iš bilietų. Taip pat yra didelė tikimybė, kad finale pasirodys didelė žvaigždė – Madonna. Tai irgi pakelia bilietų kainą.

Kai apgalvoji visas aplinkybes, bilietų kaina nebeatrodo tokia neprotingai didelė. Iki šiol brangiausi bilietai, kiek prisimenu, buvo Stokholme arba Vienoje, kur irgi buvo maža salė.

– Pramoginis šou ir politika atrodo gana tolimos temos. Ar darbinė veikla ir pomėgis kažkaip persipina?

– Kartais parašau ir apie „Euroviziją“, bet tik todėl, kad tuo domiuosi ir dalyvauju tiesiogiai. Be to, mūsų redakcija nėra labai didelė ir nėra žmogaus, kuris užsiimtų vien tik pramoginiu turiniu. Esu laikomas didžiausiu „Eurovizijos“ ekspertu „Verslo žiniose“, todėl manęs prašoma pasidalinti savo įspūdžiais laikraštyje.

Nuo politikos iki „Eurovizijos“, tiesą pasakius, ne taip ir toli. Politika – tai, visų pirma, rinkimai, o rinkimai yra varžybos. „Eurovizija“ – irgi varžybos. Juk pasibaigus „Eurovizijos“ finalo pasirodymams visi sulaikę kvapą laukiame, kaip išsidalins balai.

Lygiai taip ir po rinkimų – gegužės 12 dieną per prezidento rinkimus aš užgniaužęs kvapą lauksiu, kiek pretendentai surinko balsų. „Eurovizijos“ dienomis vėlgi sulaikę kvapą lauksime, pirmiausia, ar Lietuva pateks į finalą, o vėliau – kaip balai išsidėstys finale.

Taip pat skaitykite

– „Eurovizija“ domitės ištisus metus, ar tik tada, kai ji artėja? Sekate kitų šalių atrankas?

– Domiuosi labiau tada, kai konkursas artėja. Pasibaigus konkursui būna pertrauka – mažiau įvykių, naujienų. Rudeniop pasirodo pirmosios naujienos apie tai, kur konkursas vyks. Tuomet pradedu po truputį ieškoti informacijos ir imuosi organizacinių reikalų – galvoju, kur reiks apsistoti, kokia programa laukia.

Paskui visa tai pereina ir į domėjimąsi atrankomis, kurios įvairiose šalyse paprastai prasideda metų pradžioje. Užmetu akį ir ausį į vienos kitos šalies atrankas, jų procesą. Visas dainas, kurios atrinktos, būtinai išklausau.

– Ką manote apie šių metų „Eurovizijos“ dalyvius? Turite savo favoritus?

– Nepasakyčiau, kad šiais metais turiu aiškų vieną favoritą. Ankstesniais metais yra pasitaikę keli atvejai, kai mano skonis sutapdavo su visos Europos. Kartais būdavo visiškai atvirkščiai. Šiais metais net lažybininkų ir prognozuotojų nuomonės vis išsiskiria.

Kurį laiką pirmauja Nyderlandų atstovas su ramia, sentimentalia daina. Tikėtina, kad jis gali būti vienas realiausių pretendentų nugalėti. Nepasakyčiau, kad man daina paliko labai didelį įspūdį. Nesu didelis tokios muzikos gerbėjas.

Man labiau patiktų geras šokiruojančių islandų rezultatas ar net pergalė. Būčiau visai ne prieš, jei tai būtų Italija, kuri jau kelerius pastaruosius metus siunčia tikrai labai kokybišką produkciją į „Euroviziją“, bet, deja, niekaip nesiseka laimėti. Šiais metais Italijai gali pasisekti.

Tikrai labai gaila, kad nepamatysime Ukrainos atstovės. Ten įsipainiojo politika, dėl to teko Ukrainai pasitraukti. Bet jei ji dalyvautų su tuo pasirodymu, kurį parodė nacionalinės atrankos finale, tai būtų turbūt pati realiausia pretendentė į pergalę.

– Kaip vertinate Jurijaus šansus? Ko norėtumėte jam palinkėti?

– Visuomet Lietuvos atstovui linkiu patekti į finalą. Nacionalinės atrankos finalo metu palaikiau Jurijų, bet ar jam lemta šiais metais patekti į finalą ir jame gerai pasirodyti, turiu nemenkų abejonių. Ne tik dėl to, kad lažybininkai negerbia Lietuvos pasirinkimo, bet ir dėl bendro įspūdžio.

Kai įsijungiu visas antrojo pusfinalio dainas iš eilės, Jurijaus daina pasimeta. Žinoma, išgelbėti gali pasirodymo įspūdis ir elementari matematika, jei jis padarys geresnį įspūdį komisijai ir žiūrovams.

Vis dėlto nuoširdžiai linkiu kuo geriausiai pasirodyti, visiškai atsiduoti antrajame pusfinalyje ir patekti į dešimtuką tų, kurie pateks į finalą.