Veidai

2019.04.24 20:06

Vytenis Pauliukaitis apie „Lietuvos šokių dešimtuką“: konsultuodavausi, kad skirčiau sambą nuo mambos

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2019.04.24 20:06

Kalbant Jurijui Smoriginui tekdavo įtempti ausis – jis dažnai kalbėdavo negalvodamas, tad norėdavosi jį „pagauti“, pasakoja Vytenis Pauliukaitis. Jųdviejų akistata „Lietuvos šokių dešimtuke“, per LRT TELEVIZIJĄ rodytame prieš daugiau nei dešimtmetį, sulaukdavo ne mažiau dėmesio nei ant parketo besisukančios poros.

Prie „Lietuvos šokių dešimtuko“ komisijos narių televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius V. Pauliukaitis prisijungė ne iškart – tai įvyko tada, kai pirmojo „Lietuvos šokių dešimtuko“ komisijos pirmininkas, choreografas, baleto šokėjas J. Smoriginas išvyko į gastroles.

„Aš visiškai nieko apie tą „Dešimtuką“ nežinojau, pirmųjų programų nemačiau. Reikėjo žmogaus ir mane pakvietė. Paskui jis [J. Smoriginas] labai teiravosi, ar tik aš nenoriu užimti jo vietos. Aš, aišku, tikrai to nenorėjau. Jis yra genijus, o aš – paprastas, kuklus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakaras su Edita“ kalba V. Pauliukaitis.

Žiūrovai, be daugybės šokių ant parketo, išvydo ne vieną nesurepetuotą V. Pauliukaičio ir J. Smorigino akistatą, kurios labiau panėšėjo į elegantiškus šou. Jiedu prieš tai buvo pažįstami, dirbę kartu ir tokio populiarumo nesitikėjo. „Tapome tokie populiarūs, kad turguje „babulkos“ dovanojo sūrius“, – pasakoja laidos svečias.

V. Pauliukaitis tikina apskritai dirbti kadre nesvajojęs – jam tai buvo neįdomu, tačiau po daugybės metų dirbant televizijos režisieriumi „blogi“ vedėjai išprovokavo jį patį stoti į jų vietą.

Staiga iš už kadro į kadrą patekusiam V. Pauliukaičiui, nors ir daug žinojusiam apie muziką, šokiais teko pasidomėti plačiau – kaip ir projekto dalyviams neprofesionalams teko mokytis tobulai sušokti įvairius šokius.

„Kiek ten buvo nemokančių šokti... Ir komentatorių. Šalia jų būtinai sėdėdavo bent vienas profesionalas, kuris tuose mūsų ginčuose sudėdavo visus taškus ant „i“, – prisimena jis.

Tai, kad daugybė šokėjų šokti nemokėjo, V. Pauliukaičio neerzino: „Man buvo įdomu, kiekvieną kartą žiūrėjau, kaip geriau šoka. Kaip blogai, bet jau geriau. Galima ir pasidžiaugti, ir pasijuokti. Tai turėjo ypatingą poveikį ir žiūrovui – juk kiek atsidarė šokių mokyklų.“

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kitaip, V. Pauliukaičio neerzino ir pats J. Smoriginas. Tai buvo smagus žaidimas – juk J. Smoriginas, pasak V. Pauliukaičio, dažnai kalbėdavo negalvodamas, tad jam norėjosi jį „pagauti“.

„Jis man truputėlį buvo juokingas su savo vertinimais. Galvodavau, draugeli, tu klasikinio baleto žinovas. O apie sportinius šokius visko prišnekėdavo, kartais visiškai „į krūmus“. Aš už jį žinojau dar mažiau, bet konsultuodavausi su profesionalais, kad skirčiau sambą nuo mambos“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Pasak jo, būtent vertinant šokius jiedu ir galėdavo pasišpaguoti: „Nes jis iš karto, nepagalvojęs apie ne tokią „triusikų“ spalvą. Galvodavau, kaip gerai, tuoj paklausiu, kur esmė. Įtempdavau ausis, kai jis kalbėdavo.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vakaras su Edita. Pirmieji Lietuvos šokių dešimtukai