Veidai

2019.04.24 19:38

Būsimų politologų aistra – „Eurovizija“: kuria šmaikštų tinklaraštį ir dalijasi prognozėmis

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2019.04.24 19:38

Politikos mokslus kremtantys Tadas Paškevičius, Lukas Kačiušis, Justinas Kulys ir Lukas Gylys „Eurovizija“ domisi nuo vaikystės. Nors tarptautinių santykių temos ir pramoginis konkursas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami, „Eurovizijos“ tinklaraštį „Dūzė Pua“ sukūrę studentai sako priešingai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSMPI) studijuojantys T. Paškevičius, L. Kačiušis, J. Kulys ir L. Gylys „Eurovizija“ domisi kone dešimtmetį ir sako, kad politikos mokslus bei šį konkursą sieja daug bendrų temų.

„Eurovizija sujungia kelias sritis, kurios yra artimos politikos mokslų studentams: politiką, geografiją, muziką. Būtent todėl TSPMI yra labai daug „Eurovizijos“ gerbėjų. Bet manau, kad į „Euroviziją“ visų pirma reikėtų žiūrėti, kaip į pramogą“, – tikina T. Paškevičius.

T. Paškevičiaus iniciatyva keturi politikos studentai savo pomėgį pavertė veikla – sukūrė „Facebook“ tinklaraštį „Dūzė Pua“, kuriame rašo „Eurovizijos“ apžvalgas, dalijasi naujienomis ir vertina konkurso dalyvius. T. Paškevičius sako, kad „Dūzė Pua“ – draugų projektas, o jo pavadinimas puikiai suprantamas visiems „Eurovizijos“ fanams.

„Tai sukarikatūrintas ir sulietuvintas prancūziško pasakymo, reiškiančio 12 balų – „douze points“ – variantas. Tokį pavadinimą pasiūliau aš ir visiems tiko. Pamenu, dar buvo variantas „Aivaro beretės“ ar kažkas panašaus, bet didelės diskusijos nebuvo“, – pasakoja T. Paškevičius.

Drauge su komanda jis aprašo ir įvertina kiekvieną „Eurovizijos“ dainą. T. Paškevičius sako, kad ginčai tarp grupės narių kyla retai.

„Turbūt dažniausiai mūsų nuomonės išsiskiria dėl naudojamos retorikos. Aš mėgstu rašyti gana vaizdžiai ir gal kartais net įžūliai, o štai Justinas yra labiausiai žodžius renkantis kolega. Dažniausiai ginčijamės, ar galima naudoti tam tikrus posakius, ar ne“, – sako jis.

Laukia stipri ir įsimintina „Eurovizija“

„Dūzė Pua“ nariai „Eurovizijos“ naujienomis domisi visus metus, stebi kitų šalių nacionalines atrankas, seka pasiruošimą netrukus Tel Avive vyksiančiam konkursui. Paklausti, kaip vertina 2019-ųjų metų „Euroviziją“, vaikinai tikina, kad ją galima vadinti stipria.

„Visiškai silpnų dainų šiemet yra mažai, o pasiūla – visiems skoniams. Matysime ir tikrai kokybiško radijo stotims būdingo popso, ir skambios alternatyvos. Manau, konkursas gali būti dar stipresnis nei pernai, nors kartelė užkelta aukštai“, – sako L. Gylys.

T. Paškevičius teigia, kad labiausiai konkurso lygis buvo nukritęs praėjusį dešimtmetį, kai buvo atsisakyta komisijos.

Jis teigia, kad konkurse kaip visada galime tikėtis ir politinių ginčų, kurių epicentre turėtų būti Šiaurės Makedonijos, Prancūzijos, Rusijos atstovai.

L. Kačiušis pastebi ir kitą tendenciją, kad „Eurovizijoje“ nuosekliai mažėja alternatyvaus skambesio - roko, indie ar punko, atlikėjai vis dažniau pereina prie elektroninės šokių muzikos motyvų.

J. Kuliui didžiausias šių metų išskirtinumas – atlikėjos Madonnos pasirodymas. „Iki šiol atskleistos konkurso detalės leidžia tikėtis įspūdingo šou, kuris radikaliai skirsis nuo taupiau atrodžiusio Portugalijoje organizuoto konkurso. Manau, didžiausias šių metų konkurso išskirtinumas bus būtent vizualiniai sprendimai ir ryškus veidas – Madonna“, – sako jis.

Nuspėti laimėtoją – dar per anksti

Kaip ir kasmet, „Eurovizijos“ gerbėjai lažybų punktuose bando atspėti ir į finalą pateksiančias dainas, ir patį nugalėtoją. Pernai lažybininkams atspėti pavyko – nuo pat pradžių lentelių viršūnėse karaliavusi dainininkė Netta iš tiesų parvežė pergalę Izraeliui.

Šiemet nugalėtojo vardas pranašaujamas Nyderlandams, o tarp realiausių pretendentų laimėti taip pat minima Rusija, Šveicarija, Italija ir Švedija. Tačiau „Dūzė Pua“ nariai tikina, kad iš tiesų kažką nuspėti dar anksti, o tikrieji lyderiai paaiškės tik po pirmųjų repeticijų.

„Nyderlandai ir Rusija į prognozių viršūnes pateko dėl skirtingų priežasčių. Nyderlandų daina yra itin stipri, susilaukė didelio palaikymo iš daugybės fanų. Rusijos situacija kiek kitokia – esu įsitikinęs, kad Sergejus Lazarevas 2016 metais dalyvavo su stipresne daina, tačiau visgi jis jau yra konkurso žvaigždė. Be to, Rusija į savo pasirodymus įprastai investuoja nemažai, taigi galime tikėtis įspūdingo pasirodymo“, – teigia L. Gylys.

Jis primena 2017-tųjų konkursą Kijeve, kai dauguma buvo įsitikinę italo Francesco Gabbani pergale. Tuomet laimėtoju tapo Salvadoras Sobralis, o Italijos atstovas liko šeštoje vietoje.

„Viskas gali radikaliai apsiversti paties konkurso metu – galbūt daina nuskambės silpniau nei tikėtasi, galbūt į sceną įsiverš ir reikalus sugadins koks savo „sėdimąją“ pademonstruoti sumanęs chuliganas – niekada negali žinoti, kas gali pakišti koją. Manau, kad tikslesnę prognozę apie nugalėtoją galima pateikti tik po pusfinalių, kai dauguma dainų jau būna gyvai suskambėjusios „Eurovizijos“ scenoje“, – kolegai pritaria J. Kulys.

T. Paškevičius tikina, kad dabartinės lažybininkų prognozės nėra tvirtos: „Nyderlandų atstovo pergalė vertinama viso labo tik 27 proc. – yra trigubai daugiau šansų, kad olandai nelaimės. „Eurovizijoje“ labai daug lemia pasirodymas, todėl tikslesnės prognozės prasideda kartu su pirmosiomis repeticijomis. Prisiminkime, kaip greitai pernai iš dugno į penketuką šoko Kipras, Lietuva, Airija, Vokietija, o galutinėje lentelėje viskas vėl buvo kitaip.“

Anot jo, tikrai gali pasitaikyti netikėtumų: „Neabejotinai iššaus ir kelios šalys, apie kurias dabar niekas nekalba. Spėčiau, kad dėl pergalės tikrai kovos prie favoritų nepriskiriama Slovėnija.“

Jurijui prognozuoja vietą finale

„Dūzė Pua“ nariai sako, kad tiki ir Jurijaus sėkme. Tiesa, jie mano, kad dėl to jam teks nemažai pasistengti.

„Jurijaus tikrai nenuvertinčiau. Jurijus interviu tryško pasitikėjimu savimi ir sakė, kad net nesiekia to, jog pasirodymas būtų įspūdingas. Man tai ne visai patiko, nes jo daina pretenduoja į eurovizinio popso kategoriją – jei nebus padirbėta su pasirodymu, tokios dainos dažnai pražūva. Nors ir sunku prognozuoti, teigčiau, kad Jurijų finale išvysime“, – sako L. Gylys.

L. Kačiušis Lietuvos atstovui prognozuoja dar geresnį rezultatą: „Turiu pripažinti, kad Jurijaus daina man išties patinka. Tiesa, gal kiek liūdnoka, kad nesimato, jog jis aktyviai važinėtų po Europą ir bandytų paskleisti žinią apie save, tačiau su geru pasirodymu ir truputėliu fortūnos, pirmąjį dešimtuką pasiekti įmanoma.“

Nors mažesniu muzikiniu Jurijaus aktyvumu po nugalėtos atrankos šiek tiek nusivylė ir T. Paškevičius, jis sako, kad jis vis tiek išsiskiria iš kitų Lietuvai atstovavusių atlikėjų: „Manau, kad jei ką ir galima prikišti Jurijui, tai tikrai ne tai, kad jis mažai reklamavo dainą keliaudamas po užsienį.

Jis buvo ir Amsterdame, ir Londone, ir Madride vykusiuose „Eurovizijos“ vakarėliuose. Nemanau, kad Lietuvos atstovas gali padaryti kažką daugiau. Mūsų buvę atstovai dažniausiai apsiribodavo keliais vakarėliais, išskyrus gal tik „InCulto“, bet ir jiems keliavimas sėkmės neatnešė. Manau, kad „Eurovizija“ laimima ant scenos, o ne vakarėliuose.“

Pasak jo, Lietuvą tikrai galime išvysti finale. „Tačiau tam išpildyti reiks daug profesionalumo ir gero pasirodymo. Jurijus sako, kad nori paprasto pasirodymo, tai tegul jis ir būna paprastas, bet jis turi būti ir geras. Prisiminkime Latvijos atstovę Aminatą – ji tik stovėjo vienoje vietoje, tačiau tai buvo vienas geriausių pastarojo dešimtmečio pasirodymų. Reikia ir Jurijui palinkėti tokios sėkmės“, – portalui LRT.lt sako T. Paškevičius.

Kas lemia sėkmę „Eurovizijoje“?

„Mano nuomone pergalė nėra pats svarbiausias dalykas. „Euroviziją“ matau kaip galimybę atlikėjams atrasti savo klausytojus visame pasaulyje. Jeigu po konkurso tavo gerbėjų bazė išaugo tris ar keturis kartus, vadinasi, nors ir nelaimėjai konkurso, tavo kūrybą vertina ir jos klausosi dar gausesnis būrys žmonių“, – tikina J. Kulys.

Jam pritaria ir L. Gylys – jis mano, kad svarbi ir nacionalinės kultūros sklaida: „Jei visos 40 ar daugiau dalyvaujančių šalių siųstų itin kokybiškas švedišku skambesiu paremtas, anglų kalba atliekamas dainas, konkursas prarastų didelę dalį savo žavesio.“

Vaikinai sutinka, kad svarbiausias pergalę „Eurovizijoje“ lemiantis veiksnys – daina. „Gali svaidytis ugnimi ir temptis į sceną orangutanus, bet jei turėsi labai gerą dainą, viso to neprireiks. „Eurovizijos“ istorijoje yra labai daug pavyzdžių, kai laimima tiesiog nuoširdžiai ir paprastai atlikus genialią dainą. Turbūt geriausias pavyzdys – brolių Olsenų pergalė su daina „Wings of Love“. Du senyvi vyrai tiesiog atsistojo su gitaromis, padainavo tris minutes, nulipo nuo scenos ir išgarsėjo visoje Europoje“, – sako L. Kačiušis.

L. Gylys prieštarauja „Eurovizijos“ skeptikams ir sako, kad daina šiame konkurse svarbesnė už šou ar politizuotas žinutes.

„Kai daina būna silpna, tai jai aukštą vietą užimti nepadės nei efektai, nei žinutė. Vis dėlto įprastai laiminti daina savyje suderina viską – tiek įsimenantį skambesį, tiek vaizdingą, pačios dainos neužgožiančią scenografiją“, – įsitikinęs jis.

LRT.lt primena, kad šiemet „Eurovizija“ vyks Izraelyje, Tel Avive gegužės 14-18 dienomis. Lietuvos atstovas Jurijus pasirodys antrajame pusfinalyje gegužės 16 dieną.

„Dūzė Pua“ dalijasi savo į finalą pateksiančių šalių prognozėmis. Iš pirmojo pusfinalio į finalą jų spėjimu tikrai pateks Belgija, Kipras, Estija, Islandija, Graikija, Slovėnija, Čekija, Portugalija ir Suomija.

Iš antrojo pusfinalio į finalą turėtų patekti Armėnija, Šveicarija, Danija, Švedija, Lietuva, Rusija, Norvegija, Nyderlandai, Azerbaidžanas, Malta.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius