Rimantė Kulvinskytė visai neseniai grįžo iš Balio, kur su šeima praleido keletą mėnesių. Jos tikinimu, keliaudami po Aziją jie matė daug skurdo ir didelės prabangos, tačiau nesutiko nei vieno nelaimingo žmogaus. Būtent tai įkvėpė ir ją pačią.
„Man viešint Azijoje, viena bičiulė labai gerai pasakė: kol vakarai rūpinasi, kaip uždirbti pinigus, Rytai – savo širdimi. Pas juos dvasinis ir emocinis intelektas, gebėjimas valdyti save ir suprasti savo jausmus, yra nepalyginamai toliau pažengęs nei mūsų“, – sakė LRT TELEVIZIJOS laidoje viešėjusi R. Kulvinskytė.
Viešnagės Azijoje metu ji su šeima daug keliavo po Malaiziją, lankėsi Singapūre ir galiausiai dviem mėnesiais stabtelėjo Balio saloje. Nors pagal pirminį planą čia jie turėjo užtrukti maždaug mėnesį.
Anot R. Kulvinskytės, Azijos šalyse jie matė daug skurdo ir didelės prabangos, tačiau neišvydo nei vieno nelaimingo žmogaus.
„Aš manau, kad tam ženklią įtaką daro jų tikėjimas, susitaikymas su tuo, jog turi būti tuo, kuo gimei, ir džiaugtis kiekviena diena“, – mąstė moteris.
Ji pasakojo, kad kaimynystėje, kur jie gyveno Balyje, džiunglėse vyko statybos, kur neįmanoma įvažiuoti, todėl visas medžiagas reikėjo sunešti rankomis. Ten akmenis ant galvų krepšiuose 8 valandas nešiodavo moterys, kurios per dieną uždirbdavo po 2 eurus.
„Aš niekada nemačiau jų nelaimingų, jos visada pasisveikindavo, apkabindavo mus, dainuodavo. Į jas žiūrint atrodo, kad laimė ne tame, kur mums dažniausiai atrodo“, – kalbėjo R. Kulvinskytė.
Balyje gyvendama su šeima ji spėjo susikurti buitį ir netgi pradėjo mokytis indoneziečių kalbos. Pasak moters, šios šalies kultūra turi daug bendro su Lietuvos.
„Atradau daug bendrų žodžių. Pavyzdžiui, žodis „namo“ jų kalba reiškia „visata, pasaulis“. Jų religijoje, kaip ir baltų tikėjime, yra daug dievų. Mus sieja ir beprotiška meilė gamtai“, – pastebėjo moteris.
R. Kulvinskytė patikino, kad po patirties Azijoje ji išmoko neskubėti, nesinervinti ir nekeisti kitų.
Anot moters, ši ilgiau trukusi kelionė buvo labai naudinga ir trejų metų dukrai. Mažylė dabar šiek tiek kalba kinų, vokiečių kalbomis, o antrą išvykos mėnesį įvyko lūžis su anglų kalba.
„Mes turėjome progą jos akimis pasaulį pamatyti visai kitaip. Jau Kvala Lumpūre prasidėjo klausimai, kodėl žmogus yra juodos spalvos, ar jam skauda turėti tokią odą, kodėl žmogaus tokie plaukai, kodėl jis turi ant kaktos taškelį ir t.t. Tai truko maždaug mėnesį. Tačiau po to atsirado daugiau tolerancijos ir supratimo, kad visi yra vienodi”, – pasakojo R. Kulvinskytė.
Plačiau – laidos įraše (nuo 1:25:21 val.)
Taip pat skaitykite
