Daugelio gyvūnų rūšių patinai prie populiacijos išlikimo prisideda vien apvaisindami pateles, todėl biologai seniai suka galvą, kodėl negailestinga evoliucinė atranka leidžia jiems egzistuoti.
Daugelio gyvūnų rūšių patinai prie populiacijos išlikimo prisideda vien apvaisindami pateles, todėl biologai seniai suka galvą, kodėl negailestinga evoliucinė atranka leidžia jiems egzistuoti.
Šiandien Didžiosios Britanijos mokslininkai jau turi paaiškinimą: vyriškoji lytis reikalinga procesui, vadinamam lytine atranka, kuris padeda rūšims išvengti ligų ir išnykimo.
Sistema, kai visi kurios nors rūšies individai į pasaulį ateina be lytinio apvaisinimo – pavyzdžiui, nelytiniu būdu besidauginančių patelių populiacijose – būtų daug veiksmingesnė ir leistų susilaukti daugiau palikuonių, sako mokslininkai.
Tačiau pirmadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad lytinė atranka, kai patinai varžosi dėl patelių palankumo ir teisės pratęsti giminę, gerina rūšies genų rinkinį ir užtikrina sveikesnę populiaciją. Šis faktas paaiškina, kodėl patinai yra svarbūs.
Kodėl patelės švaisto jėgas vyriškos lyties palikuonims?
Kai lytinė atranka neveikia – pavyzdžiui, kai gyvūnai dauginasi nelytiniu būdu arba nėra būtinybės varžytis – populiacija genetiškai susilpnėja, todėl padidėja tikimybė, kad ji išnyks.
„Konkurencija tarp patinų dėl teisės pratęsti giminę yra išties svarbus privalumas, nes gerina populiacijų genetinę sveikatą, – sako profesorius Mattas Gage`as, vadovavęs šiai studijai Rytų Anglijos universitete. – Lytinė atranka tarsi filtras, šalinantis žalingas genetines mutacijas, leisdama populiacijoms klestėti ir išvengti išnykimo ilguoju laikotarpiu“.
Beveik visi daugialąsčiai organizmai dauginasi lytiniu būdu, bet jo egzistavimą nelengva paaiškinti biologiškai, pažymėjo M.Gage`as.
Lytinis dauginimasis turi savų trūkumų: pavyzdžiui, tik pusė populiacijos narių – moteriškos lyties individai – gali patys susilaukti palikuonių.
„Kodėl kuri nors rūšis turėtų švaistyti pastangas sūnums?“, – klausė mokslininkas.
Aršios varžytuvės dėl patelių garantuoja populiacijos ateitį
Savo studijoje M.Gage`o komanda atliko ilgiau negu dešimtmetį trukusį bandymą su vabalais milčiais (Tribolium) kontroliuojamomis sąlygomis laboratorijoje. Šių vabalų populiacijos skyrėsi tik pagal lytinės atrankos intensyvumą.
Vienose populiacijose veikė didelė lytinė konkurencija – pavyzdžiui, 90 patinų turėdavo varžytis dėl 10 patelių. Kitose šis veiksnys būdavo eliminuojamas – patinų ir patelių skaičius buvo vienodas, todėl dėl partnerio varžytis nereikėdavo.
Praėjus septyneriems metams nuo eksperimento pradžios ir pasikeitus apie 50 vabalų kartų, mokslininkai nustatė, kad populiacijos, kuriose veikė stipresnė lytinė atranka, buvo sveikesnės ir atsparesnės, veikiant įvaisai – kryžminimuisi tarp artimai giminingų individų.
Tuo tarpu populiacijose, kuriose lytinė atranka buvo silpna arba neveikė, populiacijos susilpnėdavo sparčiau ir gyvuodavo ne ilgiau 10 kartų.
