captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kaip atpažinti telefoninius sukčius?

Telefoniniams sukčiams nesiliaujant apgaudinėti žmones, svarbu mokėti atskirti tikrą policininką nuo apgaviko. Tai padaryti gali padėti prašoma informacija: nei policija, nei kitos institucijos negali telefonu prašyti asmeninių duomenų. Taip sako policijos atstovas Ramūnas Matonis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Telefoniniams sukčiams nesiliaujant apgaudinėti žmones, svarbu mokėti atskirti tikrą policininką nuo apgaviko. Tai padaryti gali padėti prašoma informacija: nei policija, nei kitos institucijos negali telefonu prašyti asmeninių duomenų. Taip sako policijos atstovas Ramūnas Matonis.

„Prieš keletą dienų man paskambino su jau žinoma istorija: neva artimas žmogus pateko į avariją, o paskui ėmė kalbėti prisistatęs policijos pareigūnas. Kai ėmiau juokauti ir suprato, kad pinigų išvilioti nepavyks, pasakė mano vardą, pavardę, adresą ir ėmė grasinti, kad dabar padegs butą, o su manimi susidoros“, – pasakoja LRT radijo klausytoja Rasa iš Vilniaus. Ji pripažįsta, kad tokie grasinimai veikia psichologiškai ir domisi, ar, įrašius grasinimus, policijai iš to būtų naudos.

Policijos atstovas R. Matonis sako, kad po grasinamo skambučio reikėtų iš karto skambinti policijai.

„Galima nustatyti iš kur skambinta, o vėliau, jei grasinimai bus įrašyti, lengviau ir nustatyti asmenį“, – tikina jis. Pareigūno teigimu, dažniausiai tokiais dalykais užsiima asmenys iš įkalinimo įstaigų, tad, atliekant tyrimą, asmenį identifikuoti pagal įrašą būtų įmanoma. „Kuo anksčiau gauname informaciją, tuo operatyviau galime reaguoti. Iš operatorių gauname tam tikrą informaciją, pagal kurią galima nustatyti skambinimo vietą“, – sako R. Matonis.

Taip pat policija gali atvykti į vietą, kur sutarta perduoti pinigus ir surengti pasalą. „Tik dažniausiai tie, kurie sulaikomi, būna vadinamieji tretieji asmenys. Mes tuos, kurie tik ateina pasiimti pinigų ir iš esmės beveik nėra susiję su ta grupuote, vadiname kojomis“, – pasakoja policijos atstovas.

Svarbu mokėti atskirti tikrą policininką nuo apgaviko. Tai padaryti gali padėti prašoma informacija. „Nei policija, nei kitos institucijos (bankai, mokesčių inspekcija ir t. t.) niekada žmonių neprašo jų asmeninių duomenų: nei asmens kodų, nei prisijungimų prie elektroninės bankininkystės slaptažodžio, nei kitokios asmeninės informacijos“, – tikina pašnekovas. R. Matonis atkreipia dėmesį: jei tokios informacijos prašoma, jums skambina tikrai ne policijos pareigūnai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close