captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kaip apginti daržus ir sodus nuo užpuolusių šliužų?

Ilgi juodi ir rudi šliužai – invazinės rūšys, kurios sukelia nemažai problemų. Apsiginti nuo jų galima tik derinant įvairius metodus, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojas dr. Gintaras Tamošiūnas.
Wikimedia commons nuotr.
Wikimedia commons nuotr.

Ilgi juodi ir rudi šliužai – invazinės rūšys, kurios sukelia nemažai problemų. Apsiginti nuo jų galima tik derinant įvairius metodus, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojas dr. Gintaras Tamošiūnas.

LRT radijo klausytoja skundžiasi, kad jos sodą bei daržą užpuolė dar nematyti šliužai.

„Mus užpuolė rudos ir juodos spalvos 10–15 cm ilgio šliaužiantys padarai, kurie niokoja viską, kas yra valgoma. Bandome juos rinkti į indelius su vandeniu, bet jų vis daugėja ir niekaip negalime išnaikinti. Gal galėtumėte pasiūlyti, kaip apsiginti, jei ne šią vasarą, tai kitą?“ – prašo klausytoja.

Rudi ir juodi šliužai yra dvi invazinės šliužų rūšys – rudasis arionas bei luzitaninis arionas. Jos yra pietinių Europos kraštų rūšys, bet buvo atvežtos į Lietuvą ir pradėjo sparčiai plisti, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojas, dr. G. Tamošiūnas.

„Labiausiai pastebimas yra ilgas juodas, maždaug 15 cm išsitempęs šliužas, nereikėtų jo maišyti su vietine rūšimi, kuri pas žmones taip dažnai nesilanko“, – teigia specialistas. Anot jo, su šiomis invazinėmis rūšimis ir yra daugiausiai bėdų.

Veiksmingiausia apsauga nuo šių šliužų gali būti užtikrinta tik naudojant daugybę metodų: tiek ekologiškų, tiek cheminių priemonių.

Šliužai dienos metu paprastai būna neaktyvūs ir tūno pasislėpę įvairiose slėptuvėse, po akmenimis , po lentomis, nuokritomis, krūmuose, tankiose augmenijose. „Pirmiausiai reikėtų aptikti potencialias jų buvimo vietas ir jas pašalinti, o tose, kurių pašalinti neįmanoma, statyti gaudykles arba rinkti rankomis“, – rekomenduoja G. Tamošiūnas.

Pagamintas gaudykles galima nusipirkti sodininkams skirtose parduotuvėse. Specialistas siūlo jų pasigaminti ir patiems, naudojant apverstus vazonus ar išskobtas melionų puses.

„Veiksminga gaudyklė yra tiesiog vidutinio dydžio lenta, paklota ant 3 cm aukščio atramėlių. Po tokiomis lentomis susirenka daug šliužų, kad dieną apsisaugotų nuo saulės“, – tvirtina Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojas.

Taip pat galima aptverti sodo ir daržo augalus tam tikrai užtvarais. Liaudiška priemonė – 2,5 cm aukščio ir 7 cm pločio sausų pelenų juostos aplink lysves. Dar viena veiksminga užtvara – vermikulitas.

„Vermikulito galima nusipirkti ir statybinių medžiagų parduotuvėse. Tai tokios granulės, kurios atstumia drėgmę. Šliužai tokio barjero vengia“, – tikina dr. G. Tamošiūnas.

Taip pat galima naudoti cheminės apsaugos priemones, kurių veiklioji medžiaga yra geležies fosfatas. Pastarasis yra toksiškas šliužams. Paragavę šio preparato jie pasitraukia į slėptuves ir ten nugaišta.

„Norint užtikrinti veiksmingiausią apsaugą, reikėtų derinti kelis metodus, kuriuos paminėjau“, – pažymi Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...