captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT veidai. Žurnalistas A. Mazėtis ketina tapti virėju

LRT televizijos žiūrovai gerai pažįsta žurnalisto Arno Mazėčio (23 m.) balsą, tačiau daug ką nustebino naujas jo nuotykis – kulinarijos laida „Skonio improvizacija“. „Nėra ko stebėtis“, – šypsosi aistrą maisto ruošimui jaučiantis Arnas, ateityje besitikintis įgyti ir virėjo profesiją.Naujienų tarnybos reporteris, spaudos apžvalgininkas, filmų įgarsintojas, TV ir radijo žinių vedėjas, pramoginių TV projektų komentatorius – prieš trejus metus LRT dirbti pradėjusiam Arnui nestinga veiklos.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

LRT televizijos žiūrovai gerai pažįsta žurnalisto Arno Mazėčio (23 m.) balsą, tačiau daug ką nustebino naujas jo nuotykis – kulinarijos laida „Skonio improvizacija“. „Nėra ko stebėtis“, – šypsosi aistrą maisto ruošimui jaučiantis Arnas, ateityje besitikintis įgyti ir virėjo profesiją.Naujienų tarnybos reporteris, spaudos apžvalgininkas, filmų įgarsintojas, TV ir radijo žinių vedėjas, pramoginių TV projektų komentatorius – prieš trejus metus LRT dirbti pradėjusiam Arnui nestinga veiklos.

Panevėžyje gimęs ir augęs A. Mazėtis paneigia mitus, kad jaunam žmogui televizijoje sunku prasimušti.

„Antrame kurse atėjau atlikti praktikos, patiko, pasiprašiau darbo ir buvau priimtas. Karjerą tikrai darau ne per lovą. Gal tiesiog man pasisekė, kad mano žemas balsas – televizijoje ir radijuje tokių vyriškų balsų visada trūksta“, – svarstė Arnas.

Šiuo metu jis studijuoja ryšių su visuomene magistrantūroje, tačiau turi planą, kuris atrodo kiek neįprastas.

„Ne šį, bet kitą rudenį ketinu stoti į profesinę mokyklą ir įgyti virėjo specialybę“, – nejuokaudamas pasakojo žurnalistas.

Nuo praėjusio šeštadienio LRT televizija rodo jo vedamą kulinarijos laidą „Skonio improvizacija“. Žinių reporterio ir vedėjo posūkis, kuris atrodo netikėtas. Bet tik tol, kol išgirsti laidos atsiradimo istoriją.

– Naujienų reporteris, vedantis kulinarijos laidą. Kieno idėja tai buvo?, – „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“ pasiteiravo A. Mazėčio.

– Istorija paprasta. Dar lankydamas mokyklą norėjau studijuoti maisto pramonę, bet vienuoliktoje klasėje man jau buvo aišku, kad visiškai nesuprantu chemijos – o tai specialybei būtų reikėję laikyti valstybinį šio dalyko egzaminą.

Supratau, kad neįstosiu. Padėkojau chemijos mokytojai, tuo mano kelias į maisto pramonę ir baigėsi. Tačiau atradau žurnalistiką, pradėjau dirbti ir įstojau mokytis šios profesijos.

Bet aistrą maisto ruošimui ir toliau jaučiu. Kartą sėdėjau su LRT televizijos direktoriumi Rimvydu Paleckiu, sakau: turiu idėją, mūsų kanale nėra kulinarijos laidos, galėčiau ją rengti.

Jis pamąstė. Sako: gerai, parašyk projektą. Parašiau, apsvarstėme, buvo surasta rėmėjų ir atsirado laida.

– Vadinasi, kad sukurtum laidą, nebūtina turėti patyrusį prodiuserį?

– Susirinkau komandą, bet daug ko mokausi dirbdamas. Prieš kurdamas laidą nė neįsivaizduoji, kad reikia režisieriaus, dviejų, o ne vieno operatoriaus.

Pasirodė pirma laida – jau gavau daug pastabų. Stengsimės tobulėti. Sunku? Taip, juodai, neslėpsiu. Kai po poros pirmų filmavimų turi sukurti visai naują pokalbių erdvę, nes tavo sumanyta akivaizdžiai netinka, tai šioks toks iššūkis.

Pavyzdžiui, pokalbių stalas realybėje atrodė neblogai, o ekrane – tragedija. Ką gi, teks rūpintis naujomis sienomis, dažais ir kitais dalykais.

– Lietuvoje vienu metu buvo daugybė kulinarijos laidų. Prieš pasirodant „Skonio improvizacijai“ žiūrėjote jas?

– Ne. Specialiai nežiūrėjau, kad nekiltų noras pasiskolinti kokią idėją. Vis dėlto išvengti to sunku. Pavyzdžiui, rinkdamasis drabužius filmavimams radau gražų raudoną švarką baltomis sagomis. Tada prisiminiau, kad tokį vilki pagrindinis kulinaras iš rusų projekto, kurį rodo LNK.

Kita vertus, dabar Lietuvos eteryje nėra daug kulinarijos laidų. LRT televizija, kiek prisimenu, apskritai tokios laidos nėra turėjusi – būdavo tik intarpų kitose programose, dar buvo dviejų kolegių laida radijuje.

Pusmetį pats ruošiau patiekalus laidoje „Laba diena, Lietuva“.

– Daugelis skaitytojų galbūt dar nematė jūsų laidos – ji pasirodė tik praėjusį savaitgalį. Jei trumpai, kas yra „Skonio improvizacija“?

– Tiesiog bandome improvizuoti virtuvėje. Iki laidos filmavimo nemaniau, kad galima rabarbarus derinti su žuvimi. Arba – bazilikus su braškėmis. Pasirodo, dera, labai skanu.

Paruošę patiekalus sėdame su dietologais, ragaujame, analizuojame, o ne tiesiog žiūrime, kaip gražiai atrodo lėkštė. Paragauji ir pamatai, kad gali būti labai „faina“, kad iš jogurto galima paruošti gardų pyragą, jo net nekepant.

Manau, kiekvienas žiūrovas ras ką nors sau. Mes parodėme tik vieną laidą, o žiūrovai feisbuke jau klausia to pyrago recepto. Vadinasi, sudominome. Tai mokykla man pačiam. Paimti paprastą produktą ir iš jo sukurti ką nors netikėto – tai labai įdomu.

Žiūrovai klausia, kodėl laida rodoma šeštadienio rytą. Atsakymas paprastas – norime pasufleruoti receptų savaitgalio vakarėliui ar pietums.

Pasakosime apie užkandžius, lauke kepamus kepsnius. Galbūt keliausime pas užsienio ambasadorių žmonas ir pažiūrėsime, ką jos valgo. Nemanau, kad į laidą kviesime įžymybes – tai jau kulinarijos laidų klasika, bet jos kurti nesistengsime.

– Rabarbarai su žuvimi – taip virtuvėje išsidirbinėdavote ir anksčiau?

– Išsidirbinėdavau, bet sveikai. Taip, kad rezultatą visada būtų galima valgyti. Galiu įsijungti muziką ir virtuvėje užsidaryti trims ar penkioms valandoms, o tada pavaišinti draugus ar nusinešti į darbą. Tai man geriausias poilsis. Geriau ruošiu maistą, nei važinėsiu dviračiu.

– Turite virtuvės knygų?

– Keletą. Jamie Oliverio, pavyzdžiui, neturiu. Kartais paruošiu ką nors iš jų, bet dažniausiai patiekalai gimsta kitaip.

Pavyzdžiui, užsimanau vištienos, tada einu ratais parduotuvėje, kol sugalvoju, kas prie jos tiks.

– Kaip randate tam laiko? Juk turite kalną darbų.

– Kuo daugiau darau, tuo daugiau visko padarau. Ruošti maistą tenka gal kartą per savaitę – dažniau tikrai nelieka laiko.

Dienotvarkė įtempta, bet laikausi tam tikrų taisyklių.

Valgau viską iš eilės, bet žinau, kada turiu pavalgyti. Jei rytinei TV laidai turiu parengti spaudos apžvalgą, keliuosi trečią ryto, bet prieš darbą mirk gyvenk turiu pavalgyti.

Tarp vienuoliktos ir pirmos valandos dienos būtinai turiu papietauti.

Nesu maisto snobas. Man tiesiog patinka tai, kas skanu. Nesirenku taip, kad sūris ar vynas turi būtinai būti iš tam tikro regiono.

Tačiau renkuosi ir akimis – jei man atneš maistą, bet kaip sumestą į lėkštę, nelabai apsidžiaugsiu.

– Žinių reporteriai ir vedėjai turi kalbėti ramiai, solidžiai. Kulinarijos laida – ir pramoga. Ar lengva persiorientuoti?

– Nelengva. Operatoriai stabdo filmavimą, rėkia, kad atsipalaiduočiau. (Juokiasi.) Per trejus metus jau atsirado žiniuko antspaudas.

Žiūrovams reikia emocijos, bandome ją pagauti ir perteikti.

Kita vertus, tikrai neketinu palikti žinių. Tai mano darbas, o kulinarijos laida – labiau pomėgis.

Kokia laidos ateitis, sunku nuspėti. Televizijoje pastoviausias dalykas – nepastovumas. Žinau, kad turiu per vasarą parengti tam tikrą skaičių gerų laidų. Ar rudenį laida išliks, priklausys nuo reitingų ir kitų dalykų.

– O paskui – receptų knyga ir taip toliau?

– Nereikia garsiai kalbėti apie svajones, nes jos gali neišsipildyti. Gal būtų ir logiška tuos receptus kur nors publikuoti.

– Kokių produktų visada turi būti jūsų šaldytuve?

– Varškės, pieno, jogurto. Be jų būtų labai sunku. Mėsos gali nebūti, bet diena be varškės man yra ne diena.

 

Jogurtinis sūrio pyragas su braškėmis

Produktai: 0,9 l jogurto su kriaušėmis ir dribsniais, 250 g maskarponės, pakelis želatinos, citrinos žievelė, 200 g sausainių, 100 g sviesto, 0,5 kg braškių, žiupsnelis šviežių mėtų.

– Sutrupinkite sausainius ir sumaišykite su kambario temperatūros sviestu. Želatiną užpilkite vandeniu, kad išbrinktų. Jogurtą supilkite į tuščią dubenį, o kelis jo šaukštus įdėkite į puodą.

– Išplakite jogurtą, sudėkite maskarponę ir vėl išplakite iki vientisos masės. Plakdami įtarkuokite citrinos žievelę.

– Į puode esantį jogurtą sudėkite išbrinkusią želatiną ir pakaitinkite iki vientisos masės.

– Pakaitintą želatiną supilkite į jogurto ir maskarponės mišinį ir pamaišykite.

– Į torto formą sukrėskite trupinių ir sviesto masę ir paskirstykite, kad gautųsi lygus pagrindas.

– Tuomet supilkite jogurto masę ir tolygiai paskirstykite.

– Ant viršaus išdėliokite į 4 dalis supjaustytas braškes. Pyragą parai padėkite į šaldytuvą. Papuoškite mėtų lapeliais ir skanaukite.

Pyragas su špinatais ir lašiša

Produktai: 200 g špinatų, 200 g lašišos gabaliukų, baltasis svogūnas, 6 kiaušiniai, 300 g fermentinio sūrio, 3–4 pomidorai, 500 g bemielės sluoksniuotos tešlos, druska, pipirai, raudonėliai.

– Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Susmulkinkite kubeliais svogūną ir pakepinkite. Supjaustykite špinatų lapus, sudėkite prie svogūnų ir dar lengvai pakepkite.

– Išplakite kiaušinius, įberkite žiupsnį druskos, pipirų ir sudėkite tarkuotą sūrį. Į plakinį suberkite atvėsusius svogūnus su špinatais.

– Gautą masę supilkite į kepimo formą, išklotą sluoksniuota tešla.

– Ant viršaus išdėliokite griežinėliais pjaustytus pomidorus, lašišą, užberkite dar šiek tiek sūrio ir pabarstykite raudonėliais.

– Dėkite į orkaitę ir kepkite maždaug 40 minučių.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...