captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skaitytojo žvilgsnis. Kodėl masės myli rėksnius ir medūzas

Jau senai verslas Lietuvoje turi tokį terminą „antroji Lietuva“. „Šis klipas puikus, skirtas jaunam, išsilavinusiam. O kaip pritrauksime antrąją Lietuvą?“ – pasigirsta verslo aplinkoje. 
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Jau senai verslas Lietuvoje turi tokį terminą „antroji Lietuva“. „Šis klipas puikus, skirtas jaunam, išsilavinusiam. O kaip pritrauksime antrąją Lietuvą?“ – pasigirsta verslo aplinkoje.  

Antroji Lietuva – tai terminas, skirtas apibrėžti didelei daliai Lietuvos žmonių, kurie dažniausiai:

  1. Yra vidutinio/vyresnio amžiaus.
  2. Nuolat skundžiasi.
  3. Sukuria labai nedaug pridėtinės vertės, bet tuo labai didžiuojasi ir vadina save ekonomikos pagrindu: „O ką ponai darytų, jei niekas gatvių nešluotų? Patys griebtų šluotas?“ Ne, negriebtų. Tiesiog ilgoje eilėje stovėtų kandidatai, pasiruošę šluota už pinigus mojuoti. Jie greičiausiai bus iš užsienio, iš apytiksliai 70 proc. pasaulio valstybių, kurios gyvena sunkiau už mus ir jiems pinigas yra vertingesnis.
  4. Tiki tuo, kas rėkia garsiai, ir tai, ką jie nori girdėti. Nesvarbu, ar tai realu. Nesvarbu, ar pasiekiama. Čia kaip Naglis aiškino, kad Prezidentas parlamentinėje Lietuvos Respublikoje gali vienas reformuoti teisinę sistemą, visus atleisti, priimti neaišku ką ir visiems garantuoti tokią teisybę, kokios visiems reikia. Žavu.
  5. Vis prisimena, kad ne taip jau viskas blogai prie ruso buvo. Kartais argumentuoja tuo, kad tais laikais buvo tikros mėsos bei dešrų, nors visi žinome, kad tai yra tiesiog nesąmonė. Iš mėsos fabrikų visi vogdavo neįtikėtinais kiekiais, o norėdami kompensuoti išvogtą mėsą, pildavo pramoninius chemikalus, kurių ryškų skonį antrosios Lietuvos atstovai dabar vadina tikra mėsa.
  6. Visos tautinės mažumos, su pasididžiavimu balsuojančios už lenkų gėdą Valdemarą, kuris sėkmingai minta iš jų tuščios savigarbos ir gyvena iš dirbtinai keliamų konfliktų bei įtampos. Nesvarbu, kad pati Lenkija jo nebepalaiko – jaukas prarytas, pasakų pripasakota, balsai garantuoti.

Tokių bendrų antrosios Lietuvos bruožų galime privardinti keliasdešimt, bet, manau, supratote ir taip. Tačiau yra ir vienas esminis, politinis bruožas – rinkimuose jie palaiko arba neracionalius rėksnius, arba tiesiog nieko neveikiančius veikėjus. Tiesa, kai prispiria problemos, smegenys kiek pasisuka ir dažnai balsuojama už tuos, kas realiai dirba ir dirbti sugeba, nes tuo momentu žmogelis būna ne juokais išsigandęs.

Prisimenu, kai krizės pradžioje antrosios Lietuvos atstovai prasmingai lingavo galvomis ir aiškino: „Krizė atėjo, reikia už Kubilių balsuoti, jis krizių premjeras, nieko čia kitaip nebus.“ Bet kai sunkūs sprendimai priimti, ekonomika stabilizuota, augimas grįžta, sėkmingai nurašomas pasibaigusio galiojimo nepopuliarus premjeras su savo komanda ir pasisukama į seną gerą stabilumo garantą – nieko neveikiančius, kvailai besišypsančius, darbo grupes steigiančius, bendromis frazėmis kalbančius bei bangų nekeliančius senuosius politikierius ir prie jų besišliejančius naujos kartos korupcijos, juodosios buhalterijos, balsų pirkimo studentus.

Taip ir su Prezidento rinkimais. Prognozuoju, kad sveiko proto bus daugiau ir Prezidentė laimės, bet pilko, neambicingo ir raudona rožyte pasidabinusio kandidato palaikymas atrodo itin keistai. Keistas ir argumentas: „Aš prieš Dalią, man ji nepatinka.“ Žinoma, nepatinka. Ji gi dirba. O jei dirba, vadinasi klysta. Nes nuomonių yra visokių, na, o kuo daugiau visokių nuomonių, tuo blogiau. Jei nėra nuomonių, reiškia viskas puiku. Ramu ir aišku.

Taigi, jei jau nebegalime pasirinkti skandalisto, savo šalį niekinančio rusų statytinio, juodus pinigus bei savo fabriko darbuotojų smegenis plaunančio pseudoverslininko ar šiaip politinio laisvo elgesio žigolo, rinksimės tą, kuris pilkas ir tylus, negu tą, kuri dirba. Tai mūsų planas B, nes taip bus teisinga.

Stebėdamas Vakarų pasaulio politines asmenybes, jų rinkimų kampanijas, argumentus, matau ir auditoriją, kuriai jie kalba. Ir suprantu, kaip toli dar mūsų antrajai Lietuvai iki Europos.

Tačiau tada nusiraminu ir nusišypsau – mes sparčiai judame pirmyn. Mes mokomės, keliaujame, keičiame aplinkinių nuomones, diskutuojame, atvirai kalbame ir nebebijome to daryti. Vis daugiau lietuvių tampa optimistais, besidžiaugiančiais savo šalimi, palaikančiais išsilavinusį pasaulį. Ir mūsų bus vis daugiau, nes prie gero greit priprantama, nes informacija suteikia supratimo ir kompetencijos, kuri neleidžia būti apkvailintiems netikrų pranašų.

Šio sekmadienio rezultatai tai įrodys – į Daukanto aikštę vėl siųsime Dalią Grybauskaitę, o į Europos Parlamentą – vienintelius šiam darbui tinkančius liberalus.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close