captcha

Jūsų klausimas priimtas

TV klipai ir šūkis „Neraštingumas yra gėda“ turėtų paskatinti vengti klaidų

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai, rodomi per LRT televiziją ir televizijos kanalą LRT Kultūra.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai, rodomi per LRT televiziją ir televizijos kanalą LRT Kultūra.

„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau imame abejoti, kaip iš tikrųjų reikia rašyti vieną ar kitą žodį, – pastebi Julius Juchnevičius, UAB „Friday Productions“ direktorius. – Vaizdo klipuose paaiškinsime ir priminsime pagrindines žodžių rašybos taisykles, raginsime rašyti taisyklingai.“

Anot J. Juchnevičiaus, atrinkta 10–15 lietuvių kalbos žodžių, kuriuos rašydami dažniausiai darome klaidų. Kiekvienam jų sukurta po vaizdo klipą ir paaiškinta, kodėl šiuos žodžius reikia rašyti vienaip ar kitaip. „Klipuose nėra atkartojamos ilgos, nuobodžios ir painios rašybos taisyklės iš vadovėlių. Jos pateiktos trumpai, aiškiai ir šmaikščiai, o šūkis „Neraštingumas yra gėda“ turėtų paskatinti susimąstyti ir vengti klaidų,“ – sako J. Juchnevičius.

Aiškinant žodžių rašybą prisiminti įdomūs, intriguojantys faktai. Pavyzdžiui,1915 m. išleistoje knygelėje „Rašybos dalykai“ Jonas Jablonskis rašė ir kitiems patarė rašyti „grįšta“, „lūšta“, „mezdamas“, „vezdamas“, nes, jo manymu, sunku mokiniams paaiškinti, kodėl reikia rašyti „lūžta“, bet „lūšiu“. Toks argumentas kalbininko kolegoms, o, matyt, ir jam pačiam, kėlė abejonių, todėl po kelerių metų išleistoje chrestomatijoje „Vargo mokyklai“ jis jau rašė „grįžta“, „lūžta“, „mesdamas“, „vesdamas“. Tikimasi, kad klipai padės visuomenei geriau suvokti kalbotyros mokslo svarbą.

J. Juchnevičiaus teigimu, visa pavasarį vaizdo klipai bus transliuojami per LRT televiziją ir televizijos kanalą LRT Kultūra. Jie bus rodomi po keletą kartų. Planuojama, kad kiekvieną klipą pamatys ne mažiau kaip 80 tūkst. unikalių žiūrovų. Paaiškinimai, kaip ir kodėl reikia rašyti žodžius, kuriuose daugelis daro klaidų, taip pat skelbiami portale LRT.lt.

UAB „Friday Productions“ kuriami klipai yra viena iš mokslo populiarinimo priemonių, kurias konkurso būdu atrinko ir remia Lietuvos mokslų akademija projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...