captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skaitytojo žvilgsnis. Kodėl mums reikia palaikyti savus (Vakarus)?

Dažnai diskutuodami, bendraudami, norėdami parodyti ar įrodyti savo tiesas, užtikrintai nurodome oponentui, kad būtina žvelgti giliau. Taip pat tikime, kad tik įsigilinimas ir nuodugni studija yra kelias į brandžią, argumentuotą nuomonę. Tačiau kartais, kad suprastume realybę ir galėtume vadinti savo nuomonę brandžia, reikia pažvelgti iš toliau.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Dažnai diskutuodami, bendraudami, norėdami parodyti ar įrodyti savo tiesas, užtikrintai nurodome oponentui, kad būtina žvelgti giliau. Taip pat tikime, kad tik įsigilinimas ir nuodugni studija yra kelias į brandžią, argumentuotą nuomonę. Tačiau kartais, kad suprastume realybę ir galėtume vadinti savo nuomonę brandžia, reikia pažvelgti iš toliau.

O šiandien pažvelgti iš toliau mums tikrai reikia. Ukrainoje vykstant okupacijai, tarp mūsų valdančiųjų privisus Lietuvą šmeižiančių, diskredituojančių bei galimai su Kremliumi susijusių veikėjų, toks požiūris nepakenktų. Šios situacijos toli gražu negerina ir Kremliaus propagandos bangos internete bei „Pervyj Balstyskij“ kanale. Visa tai sudėjus, vaizdas susidaro labai prastas. Visi šie elementai tiesiog nuodija mus, ypač mūsų visuomenės dalį provincijoje.

Ir puolame diskutuoti, nagrinėti susidariusią situaciją, bandome išsiaiškinti, kas meluoja, bandome nagrinėti, kas ką perka, kas kieno kišenėje sėdi, kam tai naudinga,  kas ko siekia. Narpliojame susidariusią situaciją, siekdami išrišti, surasti kaltus, išaiškinti teisybę ir grįžti prie kasdienių darbų, nes tas karas labai jau darbotvarkę sumaišė.

O ką, jei aš jums pasakyčiau, kad turiu paprastą sprendimą, kuris viso to nereikalauja, kuris kaltų neieško, bet aiškiai nurodo, kur mes esame ir kokia turėtų būti mūsų pozicija? Neblogai, ar ne?

Idėja gan paprasta – visas pasaulis yra vienas didelis katilas konkuruojančių valstybių bei sąjungų. Visos jos bendrauja, tačiau nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl vietos po saule, dėl išteklių, įtakos, populiarumo. Ir metodus naudoja įvairius, o kartu ir labai vienodus. Propaganda, ekonominiai ryšiai, manipuliacijos, karinė galia. Visi stengiasi, kad jų pozicija pasaulyje būtų dar svarbesnė, dar įtakingesnė, kad teritorija būtų dar didesnė. Nes tada jų žmonės bus turtingesni, laimingesni, verslas bus turtingesnis. Nes tada bus galima važinėti geresniais keliais, investuoti į mokslą, kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą. Niekas nenori žlugti ar patirti perversmą.

Taigi visi, kas priklauso vienai ar kitai grupuotei, yra jos dalis, gauna apsaugą, galimybę naudotis gėrybėmis, išskirtinėmis prekybos sąlygomis, kitais gyvenimo būryje malonumais. Kas grupuotei nepriklauso, tas turėtų priklausyti. Nes ypač jei esi mažas, jei neturi išskirtinių teisių, kurios galioja šalia esančiai grupuotei, esi niekam neįdomus. Prekybos sąlygos su tavimi sunkios, tavo piliečių niekam nereikia, pas tave važiuoti irgi nėra ko, o apie apsaugą nei kalbėti nėra ką – esi vienas kaip pirštas. O štai pas kaimynus jau geriau. Jie grupuotei priklauso, jie saugūs, su jais lengva prekiauti, jie nuvažiuoja pas kitus grupuotės narius, pas juos atvyksta, žodžiu – viskas juda pirmyn, ir jie ten greičiau gerovę kuria.

Taip yra ir Lietuvoje. Jei dar nepastebėjote, mes gyvename tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tarp dviejų grupuočių. Tarp NATO ir Rusijos armijos. Tarp Rytų ir Vakarų. Ir jei norime gyventi ramiai, nebijodami dėl savo ateities ir bent jau pusėtinai materialiai išsilaikyti, turime nuspręsti dėl grupuotės.

Jei tiksliau, jau nusprendėme – grupuotėje šiuo metu mes ir esame. Ne veltui mūsų narystė ES bei NATO mūsų politikų yra pastoviai pabrėžiama kaip didis pasiekimas. Patikėkite, jie žino geriau už mus, kiek daug tai reiškia Lietuvai. Ir aš nekalbu apie PVM tarifą šviežiai bei rūkytai mėsai. Aš kalbu apie saugumą ir konkurencines mūsų galimybes išgyventi. Pagalvokite – mes priklausome galingiausiai pasaulio karinei galiai (NATO) ir praktiškai didžiausiai moderniai demokratinei sąjungai (ES). Neblogai, ar ne?

Tačiau dabar galite pradėti burbėti apie tai, kaip viskas čia supuvę, kaip iš jūsų viską vagia, kaip jūs neturite už ką duonos nusipirkti, kaip nėra ko rinkti, kaip Briuselis gyvena už mus geriau (o kur lygybė?) ir nurodinėja mums ne tik ką su žeme daryti, bet ir kaip turime elgtis su žmonėmis, kurių seksualinė orientacija mums nepatinka.

Tačiau neburbėkite. Tik ne karo akivaizdoje. Geriau pagalvokite – o kokią turime alternatyvą? Vienui vieni tarp Europos ir Rusijos nepagyvensime, ir šiuo atžvilgiu jau nesvarbu, ką meluoja ar iš kvailumo spiegia didieji ir visada pikti žemės, upelių, lito, rūpintojėlių, antaninių obuolių ir medinių šaukštų gynėjai. Arba bankrutuosime, arba nuo mūsų apgins mūsų tautines mažumas. Perkelti teritorijos irgi negalime. Nebus iš mūsų Šveicarijos, ypač su tokia Rytų kaimyne.

Todėl privalome palaikyti Vakarus, net jei jie ir nėra visu 100 proc. teisūs, nes niekas niekada nėra 100 proc. teisus tarptautinėje politikoje. Privalome sirgti už Lietuvą, už jos narystę galingiausiose pasaulio grupuotėse. Sveika įvertinti tai, ką turime, suprasti to trapumą, išlikti vieningiems ir suvokti – pasirinkę savo grupuotę, žvilgčioti atgal nebereikia ir, jei atvirai, nėra kur.

O jei norime perbėgti į kitą grupuotę ir didžioji dalis mūsų taip nuspręs – tebūnie. Tačiau tai mažai tikėtina, ypač po kelių šimtų metų priverstinės narystės grupuotėje, kuri gali užtikrintai vadintis kalėjimo „zekų“ grupuočių pasaulio čempionė, o mūsų vaidmenį joje net gėda minėti.

Ir tada pasidaro ramu. Galime ramiai išjungti ne savo propagandą, pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme, neieškoti konkurentų teisybių ir palaikyti savo pusę. Nes tik tai yra naudinga mums, Lietuvai bei mūsų grupuotei.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...