Tavo LRT

2019.02.08 15:35

A. Pauliukevičius: vyrai augina raumenis ir vis lieka jais nepatenkinti

LRT.lt2019.02.08 15:35

„Kai seniai esi sporte, paprastai iš jo išeiti negali. Tai yra kvaila ir pavojinga“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako kūno rengybos treneris Andrius Pauliukevičius. Jis aktyviai sportuoja jau 20 metų ir tikina, kad aklai atsiduoti treniruotėms negalima. Anot A. Pauliukevičiaus, dauguma sportininkų, kaip ir jis pats, jau serga vadinamąja bigoreksija – liga, kai auginami raumenys, bet rezultatas vis tiek nedžiugina. 

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą: sportuoja, paiso sveikos mitybos ir stengiasi išlikti aktyvūs. Kartais – ir perlenkdami lazdą. Kaip galima tapti priklausomu nuo sveikatinimosi?

Apie tai LRT laidoje „Stilius“ šį šeštadienį kalbės trys specialistai, išmanantys, kada ir kaip prasideda problemos ir kuo jos baigiasi.

„Kai seniai esi sporte, paprastai iš jo išeiti negali. Tai yra kvaila ir pavojinga“, – pasakoja kūno rengybos treneris A. Pauliukevičius, su aktyviu judesiu susijęs jau dvidešimt metų.

Laidos kūrėjų nuotr.

„Niekada nesu daręs stuburo nuotraukos ir yra teorinė tikimybė, kad galbūt turiu išvaržą ar dvi. Bet gali ir numirti to net nežinodamas. Tai vadinama nebylia išvarža“, – „Stiliuje“ aiškina treneris, jokiu būdu nepalaikantis kasdienio mėgėjų gyvenimo sporto salėse, išsikėlus sau nerealius sveikatinimosi tikslus.

„Žmogus, kuris eina į treniruoklių salę daugiau kaip keturis-penkis kartus per savaitę, persitreniruoja. Arba tai jau galima vadinti liga. Ypač jei jis yra perdėtai susirūpinęs savo išvaizda, – atvirai kalba Andrius, apibrėžiantis šių dienų naujovę – bigoreksiją, kai vyrai augina raumenis ir jais lieka vis nepatenkinti. – Jiems atrodo, jog jie dar nepakankamai raumeningi, nepakankamai stiprūs. Tikiu, jog daugelis sportininkų, tarp jų ir aš, sunkesne ar lengvesne šios ligos forma taip pat sergame.“

Kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas priduria ir dar kitą problemą, susijusią su sveikatos paieškomis. Kai jauni, karjeros siekiantys žmonės, visą savaitę sėdintys biuruose, 48 savaitgalio valandas intensyviai save kankina sporto salėse, bėga maratonus ir juda iki išsekimo.

„Žmones turėtų išlaikyt tolygų fizinį aktyvumą, o ne ilgą laiką būti fiziškai pasyvūs, bet staiga prabėgti maratoną ar pusmaratonį. Juk madinga, visi bėga, gerai, sveika ir t.t. Po to dar eina pažaisti tenisą, nes tai – irgi mada, lygis. Arba negali nusileist pažįstamiems ir iš paskutiniųjų spausdami save, būtent savaitgalį ir tampa tais kariais“, – pasakos kineziterapeutas, atskleisiantis, kokios pasekmės laukia „karių“.

Kiek kita, dar aršesnė istorija klostosi su mityba. Pasak gydytojo Juozo Kupčiūno, amerikiečių gydytojas Stevenas Bratmanas 1997 m. pasiūlė naują terminą – ortoreksija, kuri reiškiasi vis plačiau ir dažniau.

„Kai žmogus negali valgyti nesveiko maisto, susiformuoja perdėtą potraukį ir įprotį valgyt vien tik sveiką maistą. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – labai gerai, tačiau tokie žmonės jau turi liguistus įpročius ir tie, kam diagnozuojama ortoreksija, praranda net socialinius įgūdžius. Jie jaučia socialinę atskirtį, nerimo sutrikimus. Šiais laikais tai glaudžiai susiję su priklausomybe sportui“, – kalba specialistas.

Biomedicinos mokslų daktarė Skaidra Kordušienė akcentuoja dar kitą itin akivaizdų sveiko gyvenimo būdo nukrypimą. Greta minimų priklausomybių, maisto klausimas pastaraisiais metais tampa problema Nr.1, plačiausiai pasireiškiančia dėl atsiradusių verslo interesų, kai visais įmanomais būdais skleidžiama, jog valgyti būtina visiškai kitaip nei tūkstančius metų tai darė mūsų protėviai.

Laidos kūrėjų nuotr.

„Susidaro uždaras ratas. Kai labai domimasi maistu, tai tampa pagrindiniu dienos tikslu. Žmogus atsibunda ir pradeda mąstyti, ką šiandien suvalgysiu. Bet mąsto ne kaip bus skanu, o kad būčiau sveikesnis, kad, neduokdie, nesuvalgyčiau daug cukraus ar dar kažko žalingo“, – pasakoja mokslininkė. 

Kas lemia tokius požiūrius? Vis „atrandami“ nauji ir neva stebuklingai vertingi maisto produktai ar neregėtai naudingi sveikatai mitybos būdai. Mokslininkė akcentuoja, kad tokie dalykai neturi nieko bendra su mokslo argumentais, o grindžiami interesais ir vartotojų neišmanymu. 

„Labai paprasta pasakyti, Amazonės džiunglėse atradome, tarkim, augalą, kurio sėklos yra panacėja nuo visu ligų. Jei jas vartosim, mūsų oda bus skaisti, būsime energingi, akys blizgės, galėsim kalnus versti, būsim ir protingesni, susirasim antrą pusę, dar ir išlošim milijoną. Ir dar baisu, kai perdėtas sveiko maisto kultas apninka jaunas merginas“, – „Stiliuje“ pasakoja biomedicinos daktarė, pastebinti, jog didelis spaudimas sklinda iš jaunimui įtaką darančių vlogerių, blogerių, tinklaraštininkų.

Kaip atrasti aukso vidurį ir laiku susivokti, kad sveiko gyvenimo būdo paieškos ir patiklumas gali nuvesti ne tuo keliu ar susargdinti – LRT „Stiliuje“ su Violeta Baubliene šį šeštadienį 19.30 val.