Tavo LRT

2019.01.18 23:19

Legendinės laidos kūrėja N. Baužytė: darbas neleidžia ištežti, atsipalaiduoti ir sirgti

LRT Televizijos laida „Gyvenimas“, LRT.lt2019.01.18 23:19

„Dar yra keli miesteliai, kuriuos būtinai norėčiau nufilmuoti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ sako žurnalistė Nijolė Baužytė. Laidos „Mūsų miesteliai“ kūrėja tikina, kad jei Dievas duos, dirbs televizijoje tol, kol pasieks 60 metų stažą.

Pasitempusi, puikiai atrodanti, aštraus proto, visada turinti nuomonę, niekada dirbtinai nemeilikaujanti ir neišsisukinėjanti – tokia jau legendinės LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų miesteliai“ kūrėja N. Baužytė.

Neseniai ji sulaukė 80-ies, bet nė nemano sustoti: „Sako, kad mano amžiaus žmonėms svarbiausia judėjimas, reikia džiaugtis kiekviena diena. Jei man skauda – aš dar gyva. Vis dėlto, tai literatūriniai patarimai. Medikai sako, kad reikia vengti streso. Kaip įmanoma jo išvengti, kai kenčia ar miršta artimasis? Judėjimui ir lakstymui neturiu laiko.“

Anot N. Baužytės, jos metų žmogų palaiko – darbas, kuris neleidžia ištežti, atsipalaiduoti ir sirgti.

Netoli Panevėžio esančiame Pušaloto miestelyje gimusiai ir augusiai N. Baužytei didžiausią įkvėpimą prasmingai gyventi ir dirbti suteikė seneliai, kurie buvo tikri lietuvybės skleidėjai, knygnešiai.

BNS nuotr.

„Tada, trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuva jau truputį atsistojo ant kojų, žmonės įsigijo butus arba bent nuomodavosi normalesnį būstą, visi mokslus baigę inteligentai svetainėje turėdavo sofą. Pas mus jos nebuvo. Aš tėtės paklausiau: „Kodėl pas mus niekada nebuvo sofos?“ Jis atsakė: „Todėl, kad sofa kviečia prigulti. O reikia dirbti“, – prisimena ji. Be to, priduria žurnalistė, artimieji buvo labai darbštūs, todėl ir ji augo suvokdama, kad tai labai svarbu.

Studijuodama Vilniaus universitete lituanistiką, ji vaidino universiteto dramos studijoje, vėliau – Profsąjungų rūmų liaudies teatre, dabar – senjorų, tačiau profesionale aktore taip ir netapo: „Aktore netapau, nes buvau pažadėjusi tėvui baigti aukštąjį mokslą. Baigiau lituanistiką ir nesigailiu. Gavau gerą išsilavinimą, o antrąjį pridėjo Juozo Miltinio studija bei kolegos.“

Studijos praturtino N. Baužytės gyvenimą – ji susipažino su Gražina Bigelyte, kuri vėliau tapo LRT diktore ir laidų vedėja.

„Aktorius Juozas Meškauskas pasiūlė vertėjos vietą – gyvenau tik iš vienos stipendijos. Užsidirbti papildomai šiek tiek pinigėlių buvo nepaprastai viliojantis dalykas. Ten pradėjau dirbti nuo antrojo kurso“, – pasakoja ji.

Teatras N. Baužytę suvedė su aktore ir režisiere Aldona Vederaite. 1959-aisiais žurnalistei pasiūlyta išbandyti jėgas Vaikų ir jaunimo redakcijos laidoje.

„Atsitiko taip, kad turėjo būti rodomas vaidinimas vaikams ir reikėjo parašyti Negriukų dainą. Aldona atėjo pas mane ir sako: „Klausyk, parašyk per naktį dainą – jam sukurs muziką, o poryt turime gyvai vaidinti.“ Buvau literatų būrelio narė, bet eilėraščių niekada nerašiau, tik prozą. Bet per naktį sukūriau!

Dainelė nuskambėjo, bet Lietuvoje tuo metu tebuvo 32 televizoriai ir aš, žinoma, nemačiau to spektaklio. Jau 1960 metais, kai baigiau universitetą, man pasiūlė dirbti Lietuvos televizijos Literatūros redakcijoje“, – kalba žurnalistė.

Tuo metu televizija nepriminė didžiulio skruzdėlyno kaip dabar. „Mes buvome artimi, kartu minėdavome šventes – Kalėdas, gimtadienius. Kaip viena šeima“, – sako ji.  

Didžiąją karjeros televizijoje dalį N. Baužytė dirbo Literatūros ir meno redakcijoje: kūrė laidas apie garsiausius aktorius, dalyvavo pristatant pirmuosius „Poezijos pavasario“ festivalius, bendravo su iškiliausiomis to meto asmenybėmis. Lietuvoje, prasidėjus atgimimui, ji buvo viena aktyviausių Sąjūdžio dalyvių.

BNS nuotr.

Visi N. Baužytę žino kaip per LRT TELEVIZIJĄ rodomų dokumentinių apybraižų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėją.

„Pirmiausia aš pasirinkau tai, ką geriausiai žinojau, – miestelį, kuriame gyvenau šešerius metus. Vėliau – tėvų gimtines. Kai tie miesteliai pasibaigė, įsitempusi važiavau į tuos, kuriuos žinojau mažiau. Sėdėjau Martyno Mažvydo bibliotekoje ir skaičiau, domėjausi. Atvažiuodavau į miestelį žinodama, kas jame svarbiausia, kokie žmonės ten gyveno“, – dalijasi LRT TELEVIZIJOS žurnalistė.

Per 30 darbo su projektu „Mūsų miesteliai“ metų ji sukūrė 165 filmus, patyrė daug nuotykių, apie kuriuos būtų galima susukti visą serialą: „Nebuvo nei vienos vietos, kurioje galima sušilti. Viešbučių nešildė, pro langus pūtė vėjas, palangės buvo apšalę. 8 valandas filmuodavome šaltyje.“

Pasak jos, entuziazmo tai nei kiek nenumalšino, tačiau vėliau nusprendė filmuoti vasarą, o žiemą įrašus montuoti ir tvarkyti.

„Kaip gali nepaglostyti širdies, kai eini nusiminęs, o gatvėje tave apkabina visiškai nepažįstamas žmogus, bučiuoja į skruostą ir dėkoja už projektą. Kaip gali nesidžiaugti, kai miestelyje jau žino, kad atvykstame“, – tikina N. Baužytė.

Žurnalistės dienos sustyguotos minutės tikslumu – turi daug neįgyvendintų planų: „Jeigu Dievas duos, noriu dirbti tiek, kad mano darbo stažas būtų 60 metų. Nors tai ne nuo manęs priklauso, norėčiau, nes trūksta nedaug. Tokiu atveju turėčiau ilgiausią stažą televizijoje. Dar yra keli miesteliai, kuriuos būtinai norėčiau nufilmuoti.“

Parengė Viktorija Juškauskaitė.

Daugiau – laidos įraše.