captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kodėl iš bibliotekų skolintis garsinių knygų negali sveiki žmonės?

Išgirdus reklamą apie galimybę neįgaliesiems iš Lietuvos aklųjų bibliotekos skolintis garsinių knygų reikėtų pagalvoti apie tuos, kuriems galime padėti, o ne apie savo komfortą, LRT RADIJUI sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas plėtrai Darius Tamošiūnas. Jo teigimu, radijo reklama – tai labai efektyvus būdas pasiekti asmenis, kurie dėl negalios negali skaityti leidinių.
Pixabay nuotr.
Pixabay nuotr.

LRT RADIJO klausytojas teigia nusivylęs per radiją išgirsta Aklųjų bibliotekos reklama.

„Reklamuojamos garsinės knygos, pagalvojau, kad iš Aklųjų bibliotekos interneto svetainės bus galima jų atsisiųsti ir važiuojant į darbą klausytis. Pasirodo, tai skirta tik akliesiems. Kodėl šia paslauga negali naudotis sveiki žmonės?“ – teiraujasi jis.

D. Tamošiūno teigimu, į Lietuvos aklųjų biblioteką gana dažnai kreipiasi asmenys, kurie nori pasiskolinti, kartais nusipirkti garsinę knygą. „Sako, kad jiems būtų malonu važiuojant mašina, keliaujant ar laisvalaikiu ką nors veikiant klausytis garsinės knygos“, – kalba pašnekovas.

Tačiau laikantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis gali naudotis tik tie asmenys, kurie turi negalią ar sutrikimą, dėl kurio negali skaityti įprasto teksto: „Tai, kad vairuojame mašiną ar užsiimame kita veikla, tikrai nėra negalia, dėl kurios negalime perskaityti teksto. Mūsų paslaugos skirtos ne patogumui, tai būtinybė, siekiant suteikti žmonėms, kurie negali to padaryti be kitų pagalbos, galimybę skaityti leidinius.“

Pixabay nuotr.

Aklųjų bibliotekos atstovo teigimu, radijo reklama – tai labai efektyvus būdas pasiekti asmenis, kurie negali skaityti įprasto formato leidinių.

„Dažnai šią reklamą išgirsta ir asmenys, kurių artimiesiems reikia mūsų pagalbos ir kurie net neįtaria, kad yra tokia įstaiga, galinti padėti. Linkiu klausytojams kitąsyk išgirdus Lietuvos aklųjų bibliotekos reklamą pirma pagalvoti apie artimuosius ir pažįstamus, kuriems galime padėti, o tik po to apie savo komfortą“, – sako D. Tamošiūnas.

Knygų galima gauti didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose padaliniuose, taip pat virtualioje aklųjų bibliotekoje adresu Elvis.labiblioteka.lt, tačiau tiek vienur, tiek kitur būtina pateikti negalią patvirtinantį dokumentą, aiškina pašnekovas ir priduria – leidiniai išduodami ne tik akliesiems, bet visiems, turintiems negalią, dėl kurios tampa sunku ar neįmanoma skaityti įprasto formato knygų.

Šiuo metu asmenų, aktyviai besinaudojančių Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis, yra daugiau nei 3 000. „Mus atranda asmenys, kurie iki tol apie mus nežinojo, taip pat po truputį plečiamės, tad vartotojų daugėja“, – pažymi Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas plėtrai D. Tamošiūnas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close