captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT Metų apdovanojimų svečiai atskleidė, ką paskelbtų nugalėtojais

LRT apdovanojo labiausiai šiemet nusipelniusius žmones ir ryškiausius įvykius. Raudonuoju ceremonijos kilimu žengė vakaro svečiai – žinomi kultūros, verslo bei politikos pasaulio atstovai. 
LRT nuotr.
LRT nuotr.

G. Žickytė: įspūdingiausias metų įvykis – Lietuvos šimtmetis

Režisierė Giedrė Žickytė LRT.lt sako atvykusi į apdovanojimus kone iš montažinės, kurioje pastaruoju metu leidžia itin daug laiko: „Pusę metų buvau kiek asociali, nes baiginėju naują filmą, ilgai nemačiau išorinio pasaulio. Šie metai apskritai buvo kupini darbo ir kelionių.“

Pasak režisierės, įspūdingiausias ir svarbiausias metų įvykis yra Lietuvos šimtmetis. „Ar gali būti kas įspūdingesnio? Juk šimtmečio sulaukiame tik kartą gyvenime. Vasario 16-osios proga turėjau progą uždegti vieną iš laužų Gedimino prospekte. Tuomet apėmė tikrai ypatingas jausmas. Kai pagalvoji – mums tik 100 metų. Arba – net 100!“ – tikina pašnekovė.

J. Auškelio/LRT nuotr.

G. Žickytės teigimu, pastarieji metai buvo sėkmingi būtent kinui: „Negaliu atsigėrėti Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ fenomenu, taip pat Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Labai džiaugiuosi tiek dokumentinio, tiek vaidybinio kino sėkme. Turėjome daug premjerų A klasės festivaliuose, buvo surengta daug retrospektyvų. Aktyviai dirbama kino srityje, tikrai jaučiu proveržį, džiugina ir jaunoji karta. Beje, A. Stonio filmas „Laiko tiltai“ ir minėta „Sengirė“ yra vieni šimtmečio projektų, parodančių, kaip apjungtos yra mūsų Baltijos šalys.“

J. Sakalauskas: ateityje norisi perversmo ir progreso

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, paklaustas, ką pastebi LRT veikloje, mini atsiradusį veržlumą. „Tikrai pastebiu daugiau veržlumo, ypač naujajame LRT sezone. Tačiau taip pat džiaugiuosi, kad išlaikyta tai, kas svarbu. Nacionalinis transliuotojas ir neturi bijoti būti stilingu ir veržliu, tačiau taip pat – akademišku. Kaip ir nacionaliniai teatrai ir kitos institucijos, taip ir transliuotojas turi būti tuo, kas rodo pavyzdį. Tai ir matoma.“

J. Auškelio/LRT nuotr.

Kalbėdamas apie asmeniniame gyvenime nutikusius įvykius, J. Sakalauskas teigia, kad svarbiausia jam – naujas, itin atsakingas darbas. „Per nepilnus metus vadovaujant LNOBT teko daug patirti, daug išmokti, pamatyti įvairių dalykų. Esu už tai dėkingas likimui.“

J. Sakalauskas tvirtina ateityje laukiantis didelių pokyčių ir visoje šalyje. „Norėtųsi perversmo, kurį teisingai išnaudojus galima būtų sulaukti gerų dalykų. O neišlaikius egzamino – turėti nusivylimo. Manau, kad Lietuvoje yra daug pozityvių žmonių, norinčių dirbti, keistis ir sulaukti progreso“, – sako pašnekovas.

G. Arlickaitė: du šių metų įvykiai kiek užgožia kitus

Vakaro viešnia, kinotyrininkė ir kino kritikė Gražina Arlickaitė sako, kad šiemet daugelis Lietuvos įvykių kiek nublanksta prieš du svarbiausius: „Popiežiaus Pranciškaus vizitas ir Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas, manau, buvo ryškiausi šių metų įvykiai. Linkiu ir tikiuosi, kad jie neliks nepastebėti ir LRT Metų apdovanojimuose. Žinoma, smalsu pamatyti, kam bus įteikti apdovanojimai.“

J. Auškelio/LRT nuotr.

Lietuvos kino pasaulyje, anot G. Arlickaitės, taip pat netrūko įvykių, tačiau labiausiai kinotyrininkę džiugina tai, kad nepaisant vykstančių peripetijų dėl kino finansavimo, atsiranda talentingų jaunų žmonių, ambicingų projektų. „Mūsų filmai keliauja po pasaulį ir tampa Europos bei pasaulio kino dalimi. Mūsų kinas yra matomas, žiūrimas ir laukiamas“, – sako ji.

Pasak žinomos kinotyrininkės, džiaugsmo teikia, kad ir LRT vyksta pokyčiai: „Žinoma, rezultatų dar reikės palaukti, dabar – paieškų ir bandymų keistis metas. Tačiau manau, kad jau visai netrukus pamatysime, kaip gražūs šūkiai virs iššūkiais ir kaip tai bus įgyvendinta.“  

J. Talaikytė: skirčiau daugiau dėmesio kultūrai

Žinoma dizainerė ir Vilniaus dailės akademijos profesorė Jolanta Talaikytė yra neabejinga šalies švietimui, kultūros pasauliui ir jo problemoms, tad norėtų, kad ir LRT Metų apdovanojimuose būtų pagerbti šių sričių atstovai, pastebėtas MO muziejaus atidarymas ar Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Ji sako, kad yra už šviesesnį rytojų, tačiau jis gali būti kuriamas tik ant tvirto, gerai apgalvoto pagrindo.

J. Auškelio/LRT nuotr.

„Linkiu, kad ir pokyčius išgyvenantis visuomeninis transliuotojas skirtų daugiau dėmesio edukacijai, švietimui, kultūrai, kad atstovautų žmonių balsui ir auklėtų žiūrovą bei padėtų jam tobulėti“, – šypsosi žinoma dizainerė.

Kalbėdama apie Lietuvos mados pasaulį, J. Talaikytė patikina, jog Lietuvoje tikrai yra kuo pasidžiaugti: „Puikiai sekasi jauniems kūrėjams, be to, šiemet atsirado daug naujų prekės ženklų, įvairių butikų. Aš ir pati labai džiaugiuosi, kad mano butikas švenčia pirmąjį gimtadienį. Man tai nemenkas pasiekimas, nes šiandien išlikti šioje rinkoje nelengva. Be to, Los Andžele vykusiose Kalifornijos lietuvių dienose buvau surengusi darbų parodą.“ Ganėtinai ryškiu įvykiu Lietuvos mados pasaulyje ji vadina ir Juozo Statkevičiaus mados namų jubiliejų.  

B. Vanagas: „Idėja Lietuvai“ įsiminė, bet ir nuvylė

Lenktynininkas Benediktas Vanagas teigia – LRT pokyčių nepastebėti neįmanoma. „LRT tam tikru metu stagnavo, nematėme, kad vystytųsi drauge su rinka. Tačiau tapo labiau apie žmones ir naujienas, tad šie pirmieji atsigavimo požymiai džiugina“, – kalba B. Vanagas ir linki būti pavyzdžiu kitiems.

J. Auškelio/LRT nuotr.

B. Vanagui įsimintiniausias šių metų įvykis – „Idėja Lietuvai“. „Atrodė, jog šis projektas atneš tam tikrų pokyčių, tačiau metams einant į pabaigą matau, kad neišsilaikėme ties kartele, kurią buvome užkėlę iš pradžių. Tačiau medijos susivienijimas tikrai labai svarbus įvykis“, – pažymi jis.

R. Doveika: LRT tampa vis „gilesnė“

Dvasininkas Ričardas Doveika sako, jog jam, kaip klausytojui ir žiūrovui, LRT pokyčiai teikia labai didelį džiaugsmą.

„Kasmet LRT tampa vis „gilesnė“, vis labiau atskleidžia savo pirmąją – žinios – misiją. Taip pat džiugu, kad išlaikomos vertybės, pavyzdžiui, transliuojamos religinės apeigos ar renginiai. Atrodytų, kas čia tokio, tačiau taip parodoma žmonių ištikimybė tam tikroms vertybėms, viešai paliudijama, kad susirinkę žmonės laimina savo kraštą ir už jį meldžiasi“, – mintimis dalijasi dvasininkas.

J. Auškelio/LRT nuotr.

„Visi šie Šimtmečio metai susideda iš smulkesnių šimtųjų dalių. Kaip karta, galinti išgyventi jubiliejinius metus, privalome atsiminti tuos, kurie kūrė, gyveno, mirė, kentėjo, ir pasidaryti išvadas, kitaip tai būtų tik renginių virtinė. Nuoširdžiai linkiu, kad ateities Lietuva galėtų pasakyti, jog iš mūsų kartos išmoko būti inovatyviais, sąžiningais ir atsakingai savo kraštą kuriančiais piliečiais“, – kalba R. Doveika.

Dvasininkas taip pat priduria – kaip tikinčiam žmogui jam įsimintinas bei reikšmingas ir popiežiaus Pranciškaus vizitas. „Viena gražiausių šio vizito žinių – atsigręžti į praeitį ir moderniame pasaulyje nebijoti būti dvasingiems“, – pažymi R. Doveika.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...