captcha

Jūsų klausimas priimtas

O. Gasanovas: kadangi neturėjome pinigų saldumynams, susigalvojau verslą

„Kažkurią vasarą mama neturėjo pinigų saldumynams, tad sugalvojau pirmąjį verslą – nuomodavau žaidimus savo kiemo draugams“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ sako Orijus Gasanovas. Paskui jis susigalvojo dar du verslus – plovė automobilius ir rinko butelius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

O. Gasanovas pasakoja, kad nelengva vaikystė paskatino gyventi kitaip – dar būdamas vaikas pasižadėjo užaugęs susikurti visai kitokį gyvenimą.

„Gyvenome su mama dviese, namuose nebuvo pinigų – mama uždirbdavo 280 litų. Tais laikais ši suma buvo minimumas. Kai pinigai baigdavosi, mes galvodavome, kokiu būdu užsidirbti. Kažkurią vasarą mama neturėjo pinigų saldumynams, tad sugalvojau pirmąjį verslą – nuomodavau žaidimus savo kiemo draugams. Mokėjo po 10 centų už minutę“, – prisimena garsus žurnalistas.

BNS nuotr.

Kai norėjosi užsidirbti daugiau, atėjo laikas dar vienam verslui – automobilių plovimui. „Vis dar praeinu tas parduotuves, prie kurių siūlydavome plovimo paslaugas. Tuo metu organizavau brigadą, buvau jos vadybininkas – siūliau klientui nusiplauti automobilį, ėmiau pinigus, o tada organizuodavau plovimą“, – prisimena O. Gasanovas.

Be to, žurnalistas turėjo laiko ir trečiam darbui – rinko butelius. Tiesa, sulaukė konkurencijos.

„Aš būdavau benamių konkurentas. Įsivaizduokite, berniukų šaika iš vienos naujamiesčio gatvės surinkdavo butelius iš visų aplinkinių kiemų, net po koncertų Vingio parke. Mūsų brigada vienoje pusėje, benamiai – kitoje“, – dalijasi jis.

Vis dėlto O. Gasanovui tiek veiklos neužteko – norėjosi rimtesnių darbų, todėl prisiminė norą tapti žurnalistu: „Mano pradžia buvo tokia: skambinau į visas Lietuvos žiniasklaidos priemones, nesvarbu televizija, radijas, spauda. Buvau penktokas, bet prašiau, kad mane priimtų.“

BNS nuotr.

Drąsūs straipsniai, aštrus liežuvis

Įprastai žurnalistas sėdi kitapus ekrano, tačiau ne prasčiau jaučiasi įsitaisęs ir prieš kamerą. Kažkada kolegos O. Gasanovą yra pavadinę skandalingiausiu Lietuvos žurnalistu, bet šis epitetas ne itin džiugina. Pasak jo, tokį įvaizdį kuria drąsūs straipsniai spaudoje, aštrus liežuvis radijo eteryje ir televizijoje pasakojamos ryškios emigrantų istorijos.

Nesibaigiančios kelionės po pasaulį ir netikėtos naujos pažintys – šiandien žurnalisto kasdienybė. Tiksliau – gyvenimas, apie kurį svajojo nuo paauglystės. Ne tik svajojo, bet ir atkakliai to siekė.

„Aš taip augau: žiūrėjau televizorių, skaičiau laikraščius. Gyvenau su mama ir seneliu, kuris labai mėgo žiniasklaidą. Tai man labai patiko. Galiausiai visi mano žaidimai buvo susiję su žurnalistika. Nuo 4 klasės žinojau žymių žurnalistų pavardes, rašiau jas į sąsiuvinį – jie man buvo kaip herojai. Žiniasklaida man atrodė tarsi magija“, – pasakoja jis.

E. Genio/LRT nuotr.

Jei nebūtų tapęs žurnalistu, O. Gasanovas greičiausiai dabar dirbtų barmenu. Anot jo, šios dvi profesijos paauglystėje atrodė žaviausios. Vis dėlto galimybė tapti žiniasklaidos asu jį traukė labiau. Žurnalistas trynė mokyklos suolą, kai po daugybės prašymų priimti į darbą sulaukė vieno dienraščio kvietimo tapti jaunimo temų korespondentu.

„Aš visiems pasakiau, kad pinigų man nereikia – tiesiog noriu dirbti. Supratau, kad jei patiksiu, sumokės. Iš pradžių atlyginimo negavau, bet po pusės metų atsirado rėmėjų. Pirmasis rimtas atlyginimas – 800 litų per mėnesį, tada buvau devintokas“, – kalba žurnalistas.

Po pirmojo buto – skolos

Nors galimybė kalbinti įdomius pašnekovus ir rengti drąsius tiriamuosius straipsnius O. Gasanovą labai žavėjo, jis neslėpė ir pasididžiavimo, kad po nelengvos vaikystės kišenėje ėmė šlamėti pirmieji savarankiškai uždirbti pinigai.

„Pinigai man buvo svarbūs todėl, nes norėjau save išlaikyti ir suteikti sau tai, apie ką svajojau – gyventi patogiai. Sunki vaikystė, manau, buvo paskata gyvenime kažko siekti“, – tikina jis.

Stabdyti tempo žurnalistas neketino – netrukus jo akiratyje atsidūrė ne tik spauda, bet radijas ir televizija. Darbo buvo daug, tačiau jis garantavo ir didesnes galimybes įsitvirtinti gyvenime.

E. Genio/LRT nuotr.

„Kai nusipirkau butą, sąskaitoje neturėjau nei 1000 litų. Buvo 2007 m., tada paskolas dalino labai lengvai. Santaupų neturėjau, tad neturėjau ir kaip įsirengti butą. Darbovietė man paskolino 50 tūkst. litų. Tačiau ir tų pinigų man neužteko“, – atskleidžia O. Gasanovas ir priduria, kad tuo metu atrodė, jog įklimpo į skolas, tačiau per porą metų viskas susitvarkė.

Žurnalistui darbo tikrai galima pavydėti: jis rengia televizijos ir radijo laidas, rašo straipsnius, daug keliauja, yra įtakingas socialinių tinklų nuomonės formuotojas ir už tai kas mėnesį susižeria didelius honorarus, o kur dar kiti projektai, kuriuos ir jam kartais suskaičiuoti būna sunku. Vis dėlto, klausant jo žodžių, koks brangus ir nepavejamas jam tapo laikas, pavydėti nustoji.

„Aš kiekvieną rytą keliuosi anksti. Dažniausia 6 val. jau sėdžiu prie kompiuterio ir dirbu – rašau tekstus. Po pusryčių einu į sporto klubą, grįžęs pradedu antrąjį darbą, o vakare – ir kitus. Viskas pas mane tvarkingai sudėta. Netikiu žmonėmis, kurie sako, kad neturi laiko susitikti. Svarbiausia – noras, nes savaitėje yra 7 dienos, o kiekviena jų turi po 24 valandas“, – sako O. Gasanovas.

Nėra šalies, kurioje visi laimingi

Pasak žurnalisto, jo darbas – malonumas: „Aš einu į pliažą, matau žmogų, jei jis įdomus – galiu nufotografuoti ir pakalbinti. Tai – žmogaus gyvenimo dalis. Jeigu nebūčiau žurnalistas, vis tiek prieičiau prie to žmogaus, paklausčiau to, kas domina. Mano toks charakteris, esu smalsus.“

BNS nuotr.

Kiekvieno interviu pabaigoje žurnalistai O. Gasanovo būtinai paklausia, ar, apkeliavęs pasaulį, išklausęs daug sėkmės istorijų, jis pats niekada nesusimąstė apie galimybę sėkmę išmėginti užsienyje. Į šį klausimą žinomas žurnalistas jau ne vienus metus turi parengęs atsakymą.

„Manęs visą laiką to klausia. Kad ir kur keliaučiau, visur smagu pabūti, bet aš matau tik vieną to gyvenimo pusę. Ir Ispanijoje, ir Anglijoje žmonės skundžiasi bloga valdžia, mažomis algomis. Nėra šalies, kurioje visi džiaugtųsi. Tai yra žmogiška, ne lietuviška, o žmogiška.

Jei emigruočiau, tai tik ten, kur karšta. Tačiau tik dėl to, nes mėgstu gerą orą. Kita vertus, aš ir taip daug keliauju, man patinka Lietuvoje“, – sako jis.

Parengė Viktorija Juškauskaitė.

Daugiau – laidos įraše.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close