Tavo LRT

2018.08.20 12:48

Naują LRT laidą vesiantis M. Žiedas: jaudinuosi dėl lietuvių kalbos nykimo

Rūta Giniūnaitė, LRT.lt2018.08.20 12:48

Naujajame LRT sezone žiūrovai Pauliaus Širvio, Algimanto Baltakio ar Bernardo Brazdžionio kurtą poeziją galės girdėti atliekamą gyvai – rudenį startuoja naujas projektas „Gražiausios poetų dainos“. Laidos vedėjai Marijus Žiedas ir Eglė Juozapaitienė įsitikinę – toks projektas padės įprasminti mūsų šalies autorių kūrybą ir pažvelgti į poeziją nauju žvilgsniu bei išsaugoti gimtąją kalbą.

Tautos dainių įprasminimas

Diktorius ir ilgametis „Panoramos“ vedėjas M. Žiedas pasakoja, kad tokia laida – nekasdienis projektas. Anot pašnekovo, visuomenė yra pratusi prie komercinės produkcijos, todėl laida gali būti netikėta.

„Man labai malonu prisidėti prie laidos kūrimo, tikiuosi pats daugiau sužinoti apie Lietuvos poeziją. Noriu nešti žmonėms žodžio, eilėraščių grožį, nes jaudinuosi dėl lietuvių kalbos nykimo. O poezija yra tam tikras monumentas, skirtas išsaugoti kalbą. Tikiuosi, kad laida padės pamatyti poeziją kitomis spalvomis ir žmonės sakys: geras, nežinojau. Gal taip kelis dešimtmečius lietuvių kalba gyvuos ilgiau“, – sako laidos vedėjas.

Su M. Žiedu kiekvieną šeštadienį projektą ves ir dainininkė bei moterų vokalinio ansamblio „Eglė“ vadovė E. Juozapaitienė. Abu laidos vedėjai susipažino daugiau nei prieš 20 metų. M. Žiedas prisimena, kad tai įvyko Čikagoje 1996-aisiais, kai kartu su E. Juozapaitiene dainavo kasmet vykstančioje Čikagos lietuvių operoje.

„Mes susipažinome per muziką, dabar projektas irgi susijęs su muzika. Neįtikėtina, nes praėjo tiek laiko ir mus suvedė televizija. Galiu užtikrinti, kad nebūsime nuobodūs bambekliai, stengsimės būti nuotaikingi, linksmi ir atviri“, – juokauja M. Žiedas.

Laidą „Gražiausios poetų dainos“ E. Juozapaitienė vadina paminklu mūsų nepelnytai pamirštiems ir neįvertintiems poezijos kūrėjams. Jos nuomone, pagrindinis laidos tikslas – tarsi giminingas sielas sulieti poeziją ir muziką.

„Laidą palyginčiau su literatūros kūrinių ekranizacija: kartais knygų neskaitantys žiūrovai patys to nesuprasdami susipažįsta su pasaulinės literatūros šedevrais. Taip ir su poezija: šį žanrą ignoruojantys, bet mėgstantys retsykiais uždainuoti kokią dainą net nesusimąsto, kad dainuoja originalų, poeto sukurtą eilėraštį“, – sako E. Juozapaitienė.

E. Juozapaitienė su vyru Vytautu, BNS nuotr.

Santykis su poezija

Paklausta, ar pati skaito poeziją ir koks, jos nuomone, svarbiausias Lietuvos poetas, E. Juozapaitienė prisipažįsta, kad myli eiles ir gerbia jas kuriančius literatus. Anot vedėjos, poetai yra asmenybės, gebančios pažvelgti į gyvenimą iš paukščio skrydžio.

„Man poezija – visa tai, ką jaučiame, bet nemokame, arba nedrįstame pasakyti žodžiais. O kaip svarbiausią poetą įvardinčiau Maironį. Tai pirmas vardas, kuris ateina į galvą. Būtent šio poeto romantiko kūryba persmelkta mūsų tautos savastis, jo eilės tapo mums brangiausių dainų sinonimu“, – portalui LRT.lt sako laidos vedėja. Ji taip pat priduria, kad mėgsta grožinę literatūrą, kurioje vyrauja poetinė romantika.

M. Žiedas prisipažįsta, kad yra grožinės ir nepopuliariosios literatūros mėgėjas – skaito filosofines knygas ir tokių egzistencialistų kaip Jeanas-Paulis Sartre`as ar Albert`as Camus veikalus.

„Mėgstu žmones, kurių kūryba yra ne lengvas skaitymas ir leidžia apmąstyti pasaulį ir save tame pasaulyje. Žmonės kartais ieško pramogos, greičio, dinamikos. Aš mene ieškau minties, kuri būtų ne banali, priverstų kelti klausimus. Kol mes keliame klausimus, tol tobulėjame. O kol tobulėjame, yra galimybė, kad pasaulis bus geresnis“, – teigia filosofijos studijas baigęs diktorius.

O koks mėgstamiausias M. Žiedo poetas? Pašnekovas pateikia netikėtą atsakymą. Tai – Andrius Mamontovas: „Jo tarsi negalime vadinti poetu, nors yra dainų autorius ir kūrėjas. Su Mamontovo tekstais užaugau, jie man davė tiek daug, kiek joks kitas poetas niekada nedavė. Poezija yra visur, tik reikia mokėti ją priimti ir pamatyti jos grožį, įleisti į save.“

Atmintyje – „Trakų pilis“

Paklausta, ar mintinai moka lietuviškų eilių, E. Juozapaitienė iš karto prisimena romantiko Maironio „Trakų pilį“.

Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai, Trakų štai garbinga pilis / Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, o ji tebestovi dar vis... Esu tikra, kad šias eilutes mintinai padeklamuos bene kiekvienas sutiktas lietuvis. O mano galvoje, be jokios abejonės, mintinai sukasi daug eilėraščių, tapusių dainomis“, – sako dainininkė.

M. Žiedas nostalgiškai prisimena mokyklos laikus, kai turėjo mintinai mokytis eilėraščius. Tačiau dabar diktorius stebisi, kad beveik nieko neprisimena.

„Logiškai pagalvojus, tam, kad baigtume mokyklą, reikėjo mokėti bent kelis eilėraščius, ar ne? Mokėjau juos, bet laikas ištrynė iš atminties. Kad ir kaip juokingai skambėtų, esu šiek tiek jaunesnės kartos atstovas. Tos, kurios jaunystė prabėgo ne su poezija, o su „Antimi“, „FOJE“, „Hiperbole“, nors pastarieji man jau buvo tarsi „senukai“. Jų dainos irgi yra tam tikra poezijos forma. Tai nebuvo poetai, bet dainų tekstai man įsiminė“, – sako laidos vedėjas.

M. Žiedas, paklaustas, ar pats bandė kurti eiles, juokauja, kad nėra Dievas ir negali sukurti kažko gražaus iš nieko.

„Man reikia detalių, tam tikros instrukcijos, tada galiu padaryti gražių dalykų. Nuo nulio pradėti nemoku. Pabandžiau kurti poeziją ir supratau, kad gal geriau jau skaitysiu kitų kūrybą“, – prisipažįsta diktorius.

Svarbiau melodija ar žodis?

Laidoje „Gražiausios poetų dainos“ žymiausi lietuvių poezijos kūriniai skambės dainų formatu. Ar žmonės muziką įsimins geriau nei grynus eilėraščius ir ar melodija svarbesnė už žodį? E. Juozapaitienė įsitikinusi, kad svarbūs abu aspektai ir nauja laida kviečia mylinčius poeziją atsigręžti į muziką, o muzikos mylėtojus atrasti poeziją.

„Dainuojamoji poezija suteikia eilėraščiams antrą gyvenimą. Tai yra ne kas  kita, kaip amžinojo gyvenimo pavyzdys, kai Dievo sukurto žmogaus siela transformuojasi į poeziją. Ji muzikos pagalba įgauna sparnus ir pažadina visus gyvenimui“, – romantiškai apibūdina dainininkė.

M. Žiedas prisimena muzikos mokytojo žodžius, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Jis tuomet būsimam „Panoramos“ vedėjui sakė, kad ateis laikas, kai pradės mėgti ne melodiją, o klausytis dainos teksto.

„Taip ir atsitiko. Su branda, amžiumi pradedi suprasti, kad dainoje yra ne tik ritmas, bet ir žodžiai. Tada ieškai ne paprastų dainų, skambančių per radiją, bet grožio, kurį reikia stengtis pamatyti. Esmė yra teksto mintis, sąskambis. Mano mokytojo žodžiai buvo auksiniai“, – sako M. Žiedas.

Anot jo, naujos laidos formatas yra poezijos ir teksto šventė, o ne dainų varžytuvės, todėl žiūrovai galės giliau pažvelgti į žodį.

„Klausydami dainų, dažnai atsimename tik melodiją, o žodžiai tampa antraeiliai – atsimename tik „kabinantį“ priedainį. Čia, tikiuosi, žodis bus svarbiausias“, – sako M. Žiedas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.