captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Mikutavičius: pykstantiems dėl LRT KULTŪROS pavadinimo svarbiau dogmos, o ne turinys

Pakeitus LRT KULTŪROS kanalo pavadinimą niekas nenukentėtų, juk kanalas niekuomet nebuvo tik kultūrinis, jame transliuoti ir kitokio žanro kūriniai, portalui LRT.lt sako dainininkas Marijonas Mikutavičius. Anot jo, siekis išlaikyti kanalo pavadinimą yra prisirišimas prie klišių: „[...] visuomet yra tokių žmonių, kurie jaučiasi šiek tiek pakilę nuo žemės. Tokie žmonės kone skrajoja ir vaikšto pasiramstydami savo ypatingo intelekto ir išsilavinimo kojūkais, tikisi, kad visas pasaulis turi suktis aplink mistifikuotą kultūrą, atitinkančią jų pasaulėžiūrą.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Ką manote apie LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimą ir dėl to netylančias diskusijas?

– Manau, kad tai – LRT tarybos ir administracijos reikalas. LRT sukūrė šį kanalą, tad gali keisti ir jo pavadinimą. Kiek man teko matyti, LRT KULTŪROS kanalas niekuomet nebuvo tik kultūrinis. Jis nebuvo skirtas vien aukštajam menui, nes transliuotas ir sportas, ir populiariojo žanro kūriniai. Todėl manau, kad ir pakeitus kanalo pavadinimą niekas nenukentėtų.

– Pritariate, kad dabar galima matyti kanalo pavadinimo ir jo turinio skirtį?

– Taip. Pats žodis „kultūra“ – gana pretenzingas. Jei yra pretenzija išlaikyti dabartinį pavadinimą, tai reikia vystyti kultūrą. Bet jei nėra tiek medžiagos, kultūrinių įvykių ar galimybių visus juos nušviesti, kad būtų užpildytas visos dienos eteris, tai normalu, kad pavadinimas gali būti pakeistas. Kur čia bėda?

– Kaip manote, kodėl kilo tiek daug priešiškumo ir pasipiktinimo iš tam tikros visuomenės dalies, vos tik pradėta kalbėti apie galimą pavadinimo keitimą?

– Nežinau, manau, kad visuomet yra tokių žmonių grupė, kurie jaučiasi šiek tiek pakilę nuo žemės. Tokie žmonės kone skrajoja ir vaikšto pasiramstydami savo ypatingo intelekto ir išsilavinimo kojūkais, tikisi, kad visas pasaulis turi suktis aplink mistifikuotą kultūrą, atitinkančią jų pasaulėžiūrą. Dažnai šie žmonės prisirišę prie klišių, jiems svarbiau kai kurios dogmos, o ne turinys.

Man regis, toks pasipiktinimas yra paprasčiausias užsiciklinimas. Jei visą laiką klausyčiausi grupės „AC/DC“ muzikos ir kažkas pasikėsintų į jos pavadinimą bei bandytų apjuodinti, siaubingai pasiusčiau, bet žinau, kad pasaulyje daug kitos muzikos ir tai priimčiau.

Viešpatie, tai viso labo pavadinimas... Suprasčiau pasipiktinimą, jei kažkas pareikštų, kad kultūrinis turinys visiškai nereikalingas ir LRT KULTŪROS pavadinimas uždraudžiamas. Daug žmonių, priklausančių kultūros pasauliui, sukiltų. Tačiau čia – tik kanalo pavadinimas. Jei žurnalas „Literatūra ir menas“ nuspręstų pasivadinti „Būtovės slėpiniais“, ar meno ir kultūros Lietuvoje būtų mažiau?

– Taigi kiek kultūrinio turinio turi būti LRT?

– Manau, kad jo turi būti kuo daugiau. Nacionalinio transliuotojo misija, kaip pats ją suprantu, – turtinti ir šviesti žmogų. Todėl LRT ir gauna pinigus iš valstybės biudžeto. Nacionalinis transliuotojas turi atlikti darbą, į kurį dažnai nusispjauti komerciniams subjektams, ieškantiems pramogų ir iš jų atsirandančių temų.

LRT misija kitokia, todėl kultūros turi būti kuo daugiau. Žinoma, kultūra neturi būti tik pokalbiai tarp liūdno vedėjo ir dar liūdnesnio režisieriaus, kurie ima krapštyti tokias filosofines gelmes, kurių iki galo nesupranta net patys. Ką bekalbėti apie žiūrovą, kuris po minutės perjungia kanalą.

– Dabartinis kultūrinis turinys – įdomus ir kokybiškas, ar dar reikia pasistengti?

– Sakyčiau, nereikia pamiršti, kad televizijos eteris nėra katalikų bažnyčia, besivadovaujanti per du tūkstančius metų susiformavusiomis dogmomis ir negalinti suklysti. Tiek televizija, tiek pati kultūra yra nuolat besikeičiantys reiškiniai, laba veikiami gyvenimo.

Kai kalbama apie lietuvių kultūrą, man susidaro įspūdis, kad visuomet žvalgomasi atgal ir ieškoma herojų praeityje, dažnai nesidomint tuo, kas vyksta šiandien. Manyčiau, kad kultūros laidos turi eiti koja kojon su šiandiena.

Dar – kodėl kultūra dažnai rodoma tokia liūdna ir nuobodi? Kartais atrodo, kad ji keistai ikonizuojama ir sureikšminama, kad apie kultūrą dera kalbėti vos ne pusbalsiu, kaip kapinėse apie mirusįjį. Tačiau iš tiesų tai kintantis reiškinys, kuris gali būti linksmas, kvailas, provokuojantis. Kai reikia – rimtas ir gilus. Kuo daugiau kultūros atspalvių būtų rodoma, tuo geriau. Kultūra nėra dievas, nėra institucija. Kultūra yra tai, ką sukuria žmonės, o žmonės – įvairūs. Ir nerūpestingi, ir pasimetę, ir vėjavaikiai, ir superintelektualūs, visokie.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close