captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Mažylis ieškojo 100-mečio senumo lietuvybės pėdsakų Sankt Peterburge

Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvių inteligentų Rusijoje buvo daugiau nei pačioje Lietuvoje. Vien Peterburge studijavo bemaž pusė būsimų Nepriklausomybės Akto signatarų. Jų pėdsakų Sankt Peterburge ieškojo profesorius Liudas Mažylis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kai buvo likviduotas Vilniaus universitetas, teko rinktis iš studijų kuriuose nors kituose universitetuose. Sankt Peterburgas buvo didmiestis, tos pačios Rusijos imperijos sostinė. Natūralu, kad dalies lietuvių pasirinkimas buvo studijuoti kaip tik Sankt Peterburge“, – pasakoja profesorius.

Sankt Peterburgo universiteto ir valstybės istorijos archyvuose yra daug iki šiol dar mažai tyrinėtų dokumentų, susijusių su anuomet Rusijoje gyvenusiais žymiais Lietuvos veikėjais. Mažai kas vartė ir Sankt Peterburgo centriniame istorijos archyve saugomas signataro Antano Smetonos, Jono Vileišio, Jokūbo Šerno, Stanislovo Narutavičiaus, Stepono Kairio studijų Rusijoje asmens bylas.

Prieš šimtą metų Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, reikėjo nuo nulio pradėti kurti valstybę. Daugiau kaip šimtmetį Rusijos imperijos priespaudą kentusiame krašte trūko išsilavinusių žmonių, įvairių sričių specialistų, valdininkų ir pedagogų, todėl vienu svarbiausių Lietuvos Tarybos prioritetu tapo svetur esančių lietuvių inteligentų, o ir visų tremtinių bei pabėgėlių sugrąžinimas į tėvynę.

Tam buvo sukurta speciali komisija, o į Rusiją, kur tuo metu buvo susibūrę daug lietuvių šviesuomenės, Taryba siuntė specialius pasiuntinius, kurie turėjo padėti repatriantams įveikti formalumus. 

Laidą „Šiandien prieš 100 metų“ žiūrėkite antradienį 21.00 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT.lt.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...