captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Maskoliūnas: senų filmų veikėjai – lyg giminės, kurių nereikia vaišinti

Klasika, geri dalykai niekada nesensta, todėl nieko nuostabaus, kad televizijos rodo jau matytus filmus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako kino ekspertas Rolandas Maskoliūnas. Anot jo, nors vieniems šie filmai jau nusibodę, kiti kaip tik nori pamatyti jau pažįstamus veikėjus: „Ypač per šventes, grįžus namo, jeigu dar esi vienas ir matai žinomą istoriją, tuos pačius žmones, tai net geriau nei giminės, nes jų nereikia vaišinti.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Turbūt daugelis pastebėjo, socialiniuose tinkluose tai netgi pašiepiama, kad beveik 30 metų mes per Kalėdas galime žiūrėti vieną ir tą patį filmą apie be tėvų priežiūros likusį aštuonmetį. Kas tai per fenomenas? Ar mes pripratome, ar Holivudas nebesukuria kažko konkurencingo?

– Tokių filmų, kaip „Vienas namuose“, ar panašių bus ir daugiau per visas televizijas. Mes taip pat rodysime filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Tai irgi nėra pats jauniausias filmas, bet, kaip liudija ir „Dainuoju Lietuvą“ pavyzdys, t. y. kalbant apie muziką, klasika niekada nesensta, geri dalykai nesensta.

Kita vertus, kartais labai smagu namuose grįžus pamatyti tuos pačius personažus. Juokais tai vadinu „Šuriko efektu“. Ypač per šventes, grįžus namo, jeigu dar esi vienas ir matai žinomą istoriją, tuos pačius žmones, tai net geriau nei giminės, nes jų nereikia vaišinti.

– Palyginkime kad ir tą patį filmą „Vienas namuose“ ir dabar kuriamus Kalėdinius filmus. Ar jie kažkaip pasikeitė? Ar dabartiniams filmams trūksta kažkokių elementų, esančių senesniuose filmuose, kurie taip užkabina?

– Ir Holivudas, ir televizijos filmų kūrėjai mėgsta kartotis, nes idėjų kiekis iš esmės baigtinis, tik yra variacijos, kaip ir su muzika. Todėl turime tuos vadinamuosius perdirbinius – tas pats filmas su dinozaurais tik dinozaurai įdomesni ir gyvesni.

Kitaip tariant, tos istorijos, tie siužetai kartojasi, bet, jeigu tai geras klasikinis filmas, jis gali būti malonus. Kita vertus, turime daug pavyzdžių, kai yra perfilmuoti filmai, perdirbiniai, visai naujos istorijos, bet tas pats klasikinis, vos ne biblijos laikų siužetas.

– Labai daug kas šiais laikais sako, kad Holivudas nebesukuria nieko, ką verta žiūrėti, nieko turiningo. Ar Holivudas iš tiesų išsisėmė?

– Kadangi Holivudas yra labai brangus verslas, didelis fabrikas, jie nori garantijų, kad bus pelnas, todėl stengiamasi pataikauti žiūrovo skoniui. Kaip turbūt pastebėjote, bent jau kine dominuoja tęsiniai, jau minėti perdirbiniai, filmai pagal komiksus (nes daugiausia jaunimas eina į kino teatrus) ir animaciniai filmai šeimai.

Tai praktiškai yra sėkmės garantas, kad filmas atsipirks. Kita vertus, yra ir tas neholivudinis, nekomercinis amerikiečių kinas, kaip ir Europos kinas, kur vyksta eksperimentai, kur galima pamatyti daug įdomių dalykų, apie ką liudija įvairūs apdovanojimai festivaliuose.

– Jau minėjote, kad kūrėjai stengiasi daryti viską, kad filmas atsipirktų, kad generuotų pelną. Galbūt tie labai specifiniai, kalėdiniai, helovino filmai nėra tokie pelningi? Juk juos gali parodyti dvi dienas per metus. Gal net neverta jų kurti?

– Bet juos kuria, nes yra labai didelė rinka. Žinoma, jeigu lietuviai kurtų tokį filmą, jis būtų aktualus tik Lietuvai. Kai filmą kuria amerikiečiai ar britai, auditorija didžiulė. BBC ar „Hallmark“ filmų kompanijos (kurios filmus ir pernai rodėme ir šiemet pačius naujausius rodysime) filmai yra tokie, kuriuos galima rodyti net ne per šventes.

– Ko reikia filmui, kad mes jį žiūrėtume 30 metų?

– Gero scenarijaus ir geros vaidybos. Trumpai būtų galima taip pasakyti.

Veikėjai iš filmo „Bjaurusis aš“, Reuters/Scanpix nuotr.

– Ką žiūrovai galės matyti per LRT TELEVIZIJĄ?

– Kadangi, kaip žinia, metams bėgant galime įsigyti vis daugiau kokybiškos produkcijos, tai ir šiemet mūsų programoje bus šiek tiek moderniosios klasikos ir pačių naujausių filmų. Kai kurie žmonės nori pamatyti, pavadinkime, jau pasiteisinusius filmus. Tai tas pats Grinčas, kuris pasirodys po ilgesnės pertraukos.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip visada, švenčių metu rytais rodysime pasakas – ir senesnes, ir naujas: apie Spragtuką, apie stebuklingas Nilso keliones. Tai rodysime 8–9 val. ryto. Toliau bus proga pamatyti „Loraksą“ ir dvi dalis filmo „Bjaurusis aš“.

Dieną ir vakare rodysime „Hallmark“ filmus. Kai kurie sukurti šiais metais. Tai specialūs, kalėdiniai, šventiniai filmai. Pernai tai pasiteisino. Mūsų žiūrovai labai gerai juos priėmė, todėl manau, kad verta praplėsti tą asortimentą.

Dar norėčiau akcentuoti, kad Kūčių dieną, sekmadienį, rodysime dokumentiką tradicinėje pozicijoje (beje, tai irgi populiaru). Labai rekomenduoju pasižiūrėti naują praėjusių metų filmą apie keturias garsiausias ir gražiausias Romos bazilikas.

– Ar tie šventinių filmų ieškojimai yra sudėtingi, ar yra gana nemažas pasirinkimas ir aišku, kas gali būti įdomu žiūrovui?

– Pasirinkimas nemažas, bet, metams bėgant, ateina patirtis. Kartais, norint iš tos pasiūlos atsirinkti, reikia pasižiūrėti tą filmą. Paprastai žinai, kokio stiliaus filmus kompanijos kuria. Kartais žinai, kad dėl tų filmų konkuruoja ir kitos televizijos. Čia toks konkurencinis žaidimas, bet mes mėginame atitaikyti filmus, orientuodamiesi į žiūrovų poreikius, reakcijas, replikas ir kolegų pasiūlymus. Tokiu būdu parenkame, kas optimalu mūsų kanalams.

– Kadangi gilinatės į tuos filmus, į tą turinį, ar dar pačiam būna įdomu žiūrėti per tas pačias šventes kažkokius filmus, ar renkatės kitokią pramogą?

– Aš turbūt nelabai kuo skiriuosi nuo kitų, tik žiūriu ne „Vienas namuose“, o kitokio tipo filmus. Man visada patinka pažiūrėti elito filmus, nes užsimiršta tie dalykai. Ar tai 1960-ieji, ar 1970-ieji, ar 1990-ieji, jei tai bus puikūs aktoriai, puiki istorija, tai visada malonu prisiminti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close