captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Savickas: pirmąkart mane pamatęs brolis klausė, ar nebuvo ko nors geresnio

„Mano devynerių metų brolis, pamatęs mane [pirmą kartą], tėvų paklausė, kas čia. Kai tėvai atsakė, kad nupirko jam broliuką, mano brolis pradėjo verkti sakydamas, ar negalėjo pasirinkti ko nors geresnio, su dantimis ir plaukais“, – tokiomis istorijomis LRT TELEVIZIJOS laidos „Editos šou“ filmavimo metu dalijosi vienas žinomiausių šalies aktorių ir televizijos projektų vedėjų Giedrius Savickas. Didžiojoje LRT studijoje kaip pašnekovas šįsyk lankęsis aktorius klausimų sulaukė pačių įvairiausių – ir ne tik iš laidos vedėjos Editos Mildažytės, bet ir iš studijoje susirinkusių žiūrovų.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

G. Savickas žiūrovams puikiai pažįstamas iš muzikinių projektų ir teatro bei kino vaidmenų, tačiau nedaugeliui žinoma, jog aktorius yra profesionaliai mokęsis šokio meno, o juo susidomėjo dar ankstyvoje jaunystėje.

„Klaipėdoje kiekviename miegamajame rajone būdavo vaikų klubai. Mes eidavom žaisti stalo teniso, ten pat vyko ir rokenrolo pamokos. Pamačiau šokančią merginą, ji man patiko, ir kitą dieną užsirašiau į rokenrolą. Pašokau, ir man nustojo patikti ir mergina, ir rokenrolas“, – juokiasi G. Savickas.

Ne vienerius metus profesionaliai šokio žingsnelių mokęsis televizijos laidų vedėjas įsitikinęs, jog mokėti judėti turėtų kiekvienas aktorius. „Įstojau į aktorinį, ir paskui pradėjau mokytis pas Anželiką Choliną. Tiesiog pamačiau, kad už valstybės pinigus galima išmokti ir šokti. O jei rimtai, manau, kad aktorius turi mokėti šokti, kalbėti, judėti... Aš esu kuprotas, dėl to šokti toliau negalėjau. Dėl to dabar vaidinu tai bažnyčios kuprių, tai dar ką“, – šypsosi aktorius.

G. Savicko teigimu, sprendimas tapti aktoriumi buvo natūralus – noras vaidinti jį lydėjo nuo vaikystės. „Nuo trejų metų vaidinau scenoje. Dalyvaudavau vaikų stovyklose, ten susipažinau su tokiais žmonėmis kaip Leonidas Donskis, Saulius Mykolaitis. Esu be galo laimingas, kad man teko gyventi tuo pačiu metu, kaip ir jie. Leonidą pažinojau nuo vaikystės, jis formavo ir mano literatūrinį, kultūrinį skonį“, – atvirauja G. Savickas.

Paklaustas apie svarbiausius dalykus, aktorius tikina, jog jo svarbiausių dalykų sąraše atsidurtų miegas, maistas, tikėjimas ir mama.

„Mama yra pats didžiausias draudimas gyvenime. Galite daryti, ką norite, jums gali nesisekti, bet kol turite mamą, tėtį, nepergyvenkite – jūs visada galėsite grįžti pas juos, jie iškeps jums blynų, ir pasakys, kad viskas yra gerai“, – pastebi televizijos laidų vedėjas.

Aktorius atskleidžia, kad itin tvirtas ryšys jį sieja ir su devyneriais metais vyresniu broliu, nors pirmasis jų „susitikimas“ ir nebuvo itin malonus.

„Kai mane parnešė iš gimdymo namų, žinote, buvau be dantų, be plaukų. Mano devynerių metų brolis, pamatęs mane, tėvų paklausė, kas čia. Tėvai atsakė, kad nupirko jam broliuką. Mano brolis pradėjo verkti sakydamas, ar negalėjo pasirinkti ko nors geresnio, su dantimis ir plaukais, ir paklausė, kiek jie už mane sumokėjo. Kai tėvai pasakė, kad tris šimtus rublių, brolis ėmė dar labiau raudoti ir nubėgo į savo kambarį. Po kiek laiko jis tėvams pareiškė, kad vietoj broliuko būtų išėję penki dviračiai „ereliukai“. Vėliau tėvai broliui nupirko „ereliuką“, tad, galima sakyti, jam apsimokėjo“, – juokiasi G. Savickas.

Pokalbiui pakrypus apie darbą, aktorius tikina, jog nesistengia sau atsakyti į klausimą, teatro, kino aktoriaus ar televizijos vedėjo darbas jam labiausiai patinka. „Mėgaujuosi ta veikla, kuria tuo metu užsiimu. Aktorius visuomet turi nepamiršti žiūrovo. Juk negali ateiti į teatrą, ir pasakyti: šiandien man bloga nuotaika, dėl to vaidinsiu tik 30 proc., nors jūs už bilietus mokėjote 100 proc.“, – svarsto ne vieną laidą LRT TELEVIZIJOJE vedęs vyras.

Būtent dirbdamas nacionalinio transliuotojo projektuose G. Savickas susipažino su etnomuzikologe, televizijos laidų vedėja ir muzikinių šou komisijos nare Zita Kelmickaite.

„Man atrodo, jei Zitai Kelmickaitei pasakyčiau, kad man gydytojas liepė gauti bebro ūso lašų, ir tepti ant žaizdos, ji atsakytų: „Turiu. Rytoj 5 ryto susitinkam prie „Vaikų pasaulio“, duosiu buteliuką. Man atrodo, ji gyvena kaip alchemikė – pas ją gali gauti visokių preparatų“, – juokiasi G. Savickas.

Paklaustas, su kokia emocija jam asocijuojasi Z. Kelmickaitė, aktorius nedvejoja: „Ugnis ir ledas. Ji – ir pūga, ir uraganas, bet gali būti ir šerkšnas. Nuostabi moteris. Man atrodo, pamėginęs pasipiršti, būčiau atstumtas šio viesulo...“, – mintimis dalijasi E. Mildažytės pašnekovas.

G. Savicko teigimu, jam, kitaip, nei daugeliui aktorių, nėra tekę supainioti personažo ir asmeninio gyvenimo. „Bet kartais išlenda vaikiškas melas. Pamenu, vaikystėje, kai palikau kaklaraištį mokykloje, o vakare mama jo pasigedo, pasakiau, kad jį nupūtė vėjas. Atrodo, kvailas melas, bet tokių situacijų kartais pasitaiko ir dabar. Vakare atsigulęs pasišneki su sąžine ir supranti, kaip kvaila meluoti. Pripažinti dalykus yra žymiai stipriau, nei meluoti. Pavyzdžiui, jei politikas sakytų: taip, aš myliu tą moterį, ir nupirkau jai mašiną, aš jį gerbčiau daug labiau“, – atvirauja aktorius.

Paklaustas, ar gyvenimą kabina pilnu šaukštu, G. Savickas tikina, jog kartais norėtųsi jį kabinti ir samčiu. „Visą laiką reikia žiūrėti, ar esi laimingas šiuo momentu. Tai reiškia, kad viskas, kas nutiko prieš tai, nesvarbu, blogo, ar ne, turėjo nutikti, kad dabar galėtum būti laimingas“, – įsitikinęs aktorius ir priduria, jog sėkmės recepto jis neturi – kartais tiesiog pasiseka nesiekiant sėkmės.

LRT TELEVIZIJOS laida „Editos šou“ – sekmadieniais, 18.30 val., nuo spalio 1 d.!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...