captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Start FM“ radijo įkūrėjas A. Valašinas: laidas kūrė nuo studentų iki Seimo darbuotojų

Vilniaus universiteto radijo „Start FM“ kūrėjas, portalo LRT.lt projektų vadovas Andrius kalashas Valašinas sako, kad sukurti tarsi jaunimo judėjimu tapusį nekomercinį radiją, sėkmingai gyvuojantį iki šiol, pavyko į vieną vietą susibūrus drąsių ir netradicinių idėjų turintiems bendraminčiams. „Labai įvairūs žmonės. Amžius nuo...iki. Studentai, moksleiviai, Seimo darbuotojai, teisininkai, universiteto dėstytojai, būsimi LRT radijo laidų vedėjai. Tai visiems buvo hobis, saviraiška – tai buvo ir yra gera smėlio dėžė, skirta realizuoti mintis“, – apie kūrybinę komandą, kurią radijui susikūrus sudarė apie 40 žmonių, pasakoja A. Valašinas.
Andrius Valašinas, Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Andrius Valašinas, Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Kaip kilo  idėja įkurti pirmąją radijo stotį, grojančią nekomercinę muziką, „Start FM“?

– Patikslinsiu, grojančią tik nekomercinę muziką. Nekomercinės muzikos tikriausiai kas nors pagrodavo ir šiaip. Mes buvome pirmieji, kurie sugebėjome iš jos sudėlioti visą radijo stoties tinklelį. Radijo idėja kilo tolimais 2003–2004 metais besimokant Komunikacijos fakultete ir.. berūkant fakulteto tualete šeštame aukšte (taip, anksčiau „komfake“ tai buvo įmanoma). Buvo daug laisvo laiko, panašų požiūrį į gyvenimą turinčių bendraminčių būrys „susiklijavo“ į krūvą ir atsirado mintis apie radiją.

Šia idėja patikėjo ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VU SA), ji tapo mus vienijantis veiksnys. Aštriausi liežuviai keliavo derinti politinių-teisinių dalykų: gauti radijo dažnį, licencijas, idėją reikėjo prisistatyti Radijo ir televizijos komisijai ir laimėti konkursą. Aš, darbams prasidėjus, buvau atsakingas už techninę dalį, rūpinausi, kad transliacija vyktų ir internetu. 2005 m. rugsėjo pradžioje, atrodo, 12 dieną, į eterį buvo išleistas pirmas garsas.

Kokia buvo pirmoji jaunimo radijo transliacija?

– Nenutrūkstamas „pyp“ tonas. Išgirdus, kad radijas veikia, buvo išsiųstas ekipažas, kuris važinėjo po Vilnių ir žiūrėjo, „kur traukia“. Sakė, kad prie oro uosto girdimės, – jėga!

Kokie iššūkiai pasitiko besikuriantį nekomercinį radiją?

– Pradžioje vyko projekto derinimas, pristatymas – daug biurokratinių reikalų: leidimai, licencijos, finansiniai klausimai. Reikėjo daug finansų. Dar kartą dėkoju VU SA, šio radijo mamai, kuri patikėjo. Radijas niekada neturėjo atskiro biudžeto, kadangi tai – nekomercinis kūrinys, piniginiai santykiai neegzistavo. Tai dėl to radijas yra stiprus – jis idėjinis. Vėliau kilę sunkumai – teisinis reguliavimas ir klausimas: kas yra nekomercinė muzika? Užsienyje seniai žinoma, kas yra „public domain“ (liet. viešoji nuosavybė) ir kad kai kurie autoriaus kūriniai gali priklausyti viešajai erdvei, būti naudojami nekomerciniais tikslais. Deja, Lietuvoje to lengvai padaryti negalima, nes, jei autorius parodo iniciatyvą ir norą kūrinį leisti naudoti nemokamai, autorių teisių asociacijos grasina nutraukti atstovavimo sutartį sakydamos, kad tai nėra reglamentuota.

Šie apribojimai paskatino tave tyrinėti ir atrasti kitą muzikos pusę. Kokie tai buvo atradimai?

– Grodavome ir „Start FM“ iki šiol groja muziką, kuri išleista mažų nepriklausomų įrašų kompanijų (angl. independent record label). Dabar, internetui progresuojant, viskas dar labiau paprastėja. Anksčiau, pavyzdžiui, 2008 m. nepriklausoma muzika sudarydavo apie 20 proc. pasaulyje išleistos muzikos. Kitas reikalas – muzika, kuri gali būti naudojama neatlygintinai, nes išleista su atviromis licencijomis (pvz., Creative Commons).

Alternatyvi scena Lietuvoje gana glausta, žmonės vieni kitus, jei ne tiesiogiai, tai žino per pažįstamus. Kai sukūrėme „Start FM“, tai buvo vienintelė vieta, kur transliuota lietuviška alternatyvi muzika. Daug ką esame pragroję pirmieji ir vieninteliai. Domo Strupinsko, genialaus kompozitoriaus ir prodiuserio, pirmas Lietuviškas trip-hop projektas „Make It Real Project“ gimė radijuje. Teko matyti, liesti, kažkiek padėti – smagu!

2005 m. įsikūręs radijas po metų, 2006 m., šventė atgimimą, naują pradžią. Kas tuomet vyko „Start FM“ studijoje?

– Nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2006 m. balandžio 1 d. vyko „makalynė“. Tą balandį transliacija baigėsi. Nebuvo koncepto ir radijo žmonės išsivaikščiojo kas sau, gausus eteris prislopo, žmonių neliko. Su vis dar veikiančiu radiju likau vienas. Buvo gaila išjungti, kadangi viskas taip gražiai veikė. Po radijo pabaigos iškart prasidėjo antroji pradžia. Gal kelias savaites, o gal mėnesį, nors sklando legendos, kad pusę metų, tam, kad būtų linksmiau, per radiją grojo „TurboReanimacijos“ (tiksliau estradinio jų susivienijimo „N-14“) „gabalas“ – „Aš nekenčiu radijo stočių“.

Pradėjo sklisti gandas apie mistinę radijo stotį, kuri nuolatos groja vieną dainą. Tai buvo tarsi ir radijo reklama: žmonės ėmė krapštytis pakaušius ir tarpusavyje apie tai kalbėtis. Būtent nuo tada buvo surinkta duombazė su alternatyvia nekomercine muzika. Pradžioje grodavo pankrokas ir ska muzika. Vėliau į duris ėmė belstis žmonės, sakydami: vau, „faina“, aš taip pat norėčiau ką nors veikti. Tas kažkas buvo konkretu. Pirmiausia atėjo muzikos redaktorius Gintautas Zikas Sederevičius, dirbome dviese. Grįžo Mindaugas Oželis, kuris taip pat dirbo pirmajame radijuje. Iš pirmųjų laidų parskridoFresh Rice Crew“ kolektyvas ir „Skraidantis radijas“. Radijas liko tas pats, bet kvėpavimas jau buvo kitas.

Šiuo metu „Start FM“ vadovaujantis rašytojas Povilas Šklėrius sako, kad iki šiandien gyvuojančio radijo veidas susiformavo tavo dėka. Kaip keitėsi radijas per 10 metų, kai jam vadovavai?

– Radijas visada buvo gyvas organizmas, kintantis priklausomai nuo to, kokie žmonės į jį ateidavo ir ką norėdavo pasakyti ar nuveikti. Grojome, transliavome tai, kas mums patinka, ką patys klausome ir kuo gyvename. Tai buvo visas radijas – nuo iki. Dirbome pagal laisvą tinklelio programavimo principą, kai žmogus ateina su idėja ir sako: turiu minčių, kaip sukurti gerą laidą. Jei matydavome, kad su žmogumi viskas gerai, akys dega ir šiaip protingas – valio, prašau, daryk. Jeigu žmogus žino, kur ateina, nes per pilnatį būdavo visko, kiek pamenu..

Kokia buvo „Start FM“ radiją kuriančių žmonių komanda?

– Tai buvo žmonės iš Vilniaus ir Kauno, net iš Zarasų taip pat! Iš bet kur! Labai įvairūs žmonės. Amžius nuo...iki. Studentai, moksleiviai, Seimo darbuotojai, teisininkai, universiteto dėstytojai, būsimi LRT radijo laidų vedėjai. Tai visiems buvo hobis, saviraiška – tai buvo ir yra gera smėlio dėžė, skirta realizuoti mintis.

Apie ką radijuje žmonės labiausiai norėdavo kalbėti?

– Apie tai, kuo jie domisi ir kuo gyvena. Visus siejo nepriklausoma alternatyvi muzika, nes tai pirmiausia yra radijo stotis. Dažniausiai tai būdavo laidos subkultūrų tema. Būdavo teminių laidų apie keliones, psichologiją, mokomųjų laidų, nes visgi radijuje vykdavo ir studentų praktika. Pakankamai ilgai ėjo FK „Žalgirio“ ultrų laida „Pietų IV“. Buvome kitokie: nebijantys eksperimentuoti ir turintys daug laisvės. Aš tikiu, kad ir dabar jos yra.

Ką kuriant suteikia laisvė?

Galimybes. Pirmiausiai, nevaržo minčių srauto atsirasti geriems, gal kiek keistiems, patinkantiems dalykams. Laisvė leidžia realizuoti save maksimaliai, taip, kaip tai supranti. Su etikos kodeksu draugaudavome, šioje vietoje viskas buvo tvarkoje, tad, kas skaitys, neišsigąskite. Bet laisvės turėjome daug.

Kokių pačių netikėčiausių idėjų yra pavykę įgyvendinti radijuje?

– Vienareikšmiškai – Giedrius Garo Tamulaitis ir Aidas Allanas Simanavičius bei jų laida „Skraidantis radijas“ arba „no nonsense show about nonsense“. Pamenu, Domantas Razauskas [dainų autorius, atlikėjas, LRT radijo laidų vedėjas, – LRT.lt] kažkada atkeliavo pas mus su savo laidos idėja vien tik per juos: važiavau, junginėjau radijo stotis, pataikiau „ant kažko“, klausiau, ėmiau juoktis, teko sustoti, kad išsijuokčiau, nes tiesiog negalėjau toliau saugiai vairuoti, sakė jis.

Audronaša“ buvo ir iki šiol yra pirmoji ir ilgiausiai vykstanti radijo laida Lietuvoje, skirta vien tik sunkiajai metalinei muzikai.

Bežiūrint į laidų skaičių ir įvairovę, pastebėjome, kad nekomercinės kultūros pakilimai ir atoslūgiai vykdavo priešingai ekonominei situacijai šalyje. Kai ekonomika aukštumoje – alternatyvos atkeliauja mažai. Kai prasideda krizė, vieną išgyvenome 2008 m., prasidėjo labai daug projektų ir idėjų. Kai šalies ekonomikoje stinga pinigų, žmonės ima galvoti, kaip save realizuoti kitais būdais, tada ir gimsta geros idėjos.

Ką tau davė šis radijas?

– Žmoną, vaikus – šeimą. Bakalaurą, mano darbo tema buvo „Legalus MP3 muzikos kūrinių naudojimas internete. „Start FM“ atvejis.“ Pragyvenau tuo 10 metų. Nuo galimybių matymo, idėjų nebijojimo iki pasaulio supratimo. Radijas daug prisidėjo prie to, koks esu.

Buvote pirmieji, pasakę, kad radijuje netransliuosite reklamos. Kodėl laikėtės šio principo?

– Užsakovams, kurie skambindavo ir sakydavo: „Leiskite mūsų reklamą“, mes sakydavome: ne, komercinės reklamos mes netransliuojame. Žmonės nesuprasdavo. Atsimenu, nustebusį karininką, kuris, atrodo, kreipėsi dėl reklamos apie neformaliąją karinę tarnybą. Kariškis sunkiai galėjo patikėti, kad galime nereklamuoti ir mums pinigų nereikia.

Būdavo ir nevisai sąžiningų bandymų mumis naudotis bandant laimėti reklaminius užsakymus. Esame matę oficialių dokumentų su įkainiais, kiek pas mus radijuje kainuoja reklama, nors jos, nuo pat radijo atsikūrimo, niekada neturėjome. Socialinė reklama – visai kas kita. Jei kažkas užsiima visuomenine veikla, skelbiame šią informaciją. Atsiradus pinigams, žlugtų radijo idėja, visi išsibarstytų. Mano įsitikinimu, neliktų klijų, apie kuriuos kalbėjome. Universiteto radijas neskirtas verslui vystyti.

Kokius laikus, tavo nuomone, šiandien išgyvena nekomercinė muzika?

– Vienareikšmiškai šiandien justi pakilimas. Įrašyti ir išleisti pakankamai kokybišką kūrinį galima pasinaudojus išmaniuoju telefonu. Internetas kažkada muziką išlaisvino, bet kartu ir sumenkino jos vertę. Technologijos, kurios vystosi toliau po interneto, leidžia daugintis įrašams didelėmis apimtimis. Tai skatina spartų naujų grojikų atsiradimą, bet, man atrodo, žvelgiant į kokybę, šis augimas yra šiek tiek per didelis. Paklausk aštuoniolikmečio, kokios muzikos jis klausė pernai ir užpernai. Atsakyti, jam tikriausiai, bus sunku. „Spotify“ ir visos kitos neribotos muzikos pasirinkimo galimybės trumpina turinio gyvavimo laiką.

Kaip atrodo tavo asmeninė muzikos kolekcija?

– Tai audio kasečių kolekcija. Kartais vaikštau su kasetiniu ausinuku. Man jis patinka dėl to, kad tai yra būdas lėtai klausytis muzikos. Norint prasukinėti dainas, pradeda sekti baterijos, be to, tai gana ilgai trunka. Kaip groja, taip ir klausai, o, kai lėtai klausai, daug išgirsti. Tai pat turiu video kasečių kolekciją, ši gal netgi didesnė. Dar turiu iš mokyklos laikų įrašytų MP3 diskų. 1999 m. diskas mašinoje vis dar sukasi. Automobilyje riaumoja „Green Jelly“ kūrinys „Three Little Pigs“, vaikams labai patinka.

Prieš dvejus metus perleidai „Start FM“ vairą, bet, turbūt, nebūtų teisinga sakyti, kad palikai radiją?

– Išėjau todėl, kad nepavirsčiau japonu, jie visą gyvenimą dirba vienoje vietoje. Išdirbau radijuje 10 metų ir supratau: viskas, užteks. Tačiau čia kaip ir su metalistais. Nėra buvusių metalistų, metalistas visą gyvenimą yra metalistas. Visi, kas dirbo šiame radijuje, nešiojasi kažką iš jo pasiėmę ir drąsiai apie tai kalba.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...