captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Daugėlaitė: tautinis kostiumas išgyvena renesansą

Eglė Daugėlaitė, jau trečius metus vedanti tautiniam kostiumui skirtą renginį, yra įsitikinusi, kad šis išgyvena renesansą, todėl ir pati kurpia mintį įsigyti nuosavą kostiumą. Tuo tarpu himną nuo piliakalnių kviesiantis giedoti Andrius Tapinas tvirtina, kad naujos pilietiškumą skatinančios formos tiesiog būtinos jaunimui įkvėpti. 
LRT nuotr.
LRT nuotr.

„Tautišką giesmę“ šeimoje išmokau dar sovietmečiu, o pirmą kartą viešai sugiedojau kartu su tėvais ir dar dešimtimis tūkstančių žmonių, kai man buvo vienuolika metų, per Sąjūdžio mitingą 1988 metais Vingio parke“, – prisimena A. Tapinas. Jis tiki, kad mokyklos pasirūpina, jog vaikai išmoktų himno žodžius. „Dar reikėtų pasirūpinti, kad jie geriau suprastų, ką tie žodžiai reiškia, ir nesigėdintų giedoti viešai, o jaustųsi išdidžiai“, – sako žurnalistas.

Savo ruožtu E. Daugėlaitė teigia dainuoti pradėjusi anksti, todėl himną greičiausiai mokėjo jau pirmoje klasėje. Ji įsitikinusi, kad vaikai „Tautišką giesmę“ išmokti turi norėti patys. Tam pritaria ir A. Tapinas. Jo manymu, sausos pilietiškumo pamokos ar nurodymai „iš viršaus“ nepadės pamilti tėvynės.

„Dabar kartais atrodo, jog „pilietiškumas“ labai nykus ir gedulingas žodis, bet čia jau mūsų problema, kad nesugebame paaiškinti jaunajai kartai, kas tai yra, kad jie suprastų ir kad jiems būtų įdomu. Reikia naujų ir laisvų formų, įkvepiančių istorijų, kraują kaitinančių lietuviškų filmų, naujosios medijos projektų. Ir tuo pačiu – paprasto nuoširdaus pokalbio su tais žmonėmis, į kurių nuomonę mūsų ateities karta bus linkusi įsiklausyti“, – mano žurnalistas.

Vienas mieliausių LRT žurnalistės E. Daugėlaitės prisiminimų, giedant himną užsienyje: „Pirmaisiais metais, kai buvo pradėta tradicija giedoti himną aplink pasaulį, kaip tik buvau užsienyje, muzikos festivalyje. Turėjome susirinkti į vieną vietą, pamačius, kiek mūsų, ir užgiedojus, apėmė nuostabus pasididžiavimo jausmas.“

Liepos 6-oji jau kurį laiką yra ne tik Mindaugo karūnavimo diena, bet pastaruosius kelerius metus – ir Tautinio kostiumo diena.

„Pamenu, vienais metais, kai vedžiau šį konkursą, vilkėjau Klaipėdos krašto tautinį kostiumą, o kitais – žemaitišką. Esu iš žemaičių giminės, bet daug metų gyvename Klaipėdoje, todėl prijaučiu abiem regionams“, – sako ir šiais metais Tautinio kostiumo metams skirtą koncertą „Išausta tapatybė“ vesianti E. Daugėlaitė.

Žurnalistė tikina, kad tautinis kostiumas jai – labai gražus ir iškilmingas rūbas. Ji jau kurį laiką kurpia mintį užsisakyti savo tautinį kostiumą.

„Išaustos tapatybės“ konkursas leidžia pamatyti, kiek žmonių turi savo asmeninius kostiumus, kokio jie grožio. Raštai, audiniai, tekstūros. Man labai artima lietuvybė – mama choreografė, todėl namuose būdavo ir lietuvių liaudies muzikos, šokių, ir, žinoma, tautinių kostiumų. O tėtis yra grojęs su šiais apdarais, tad fotoalbumuose irgi rastume nemažai to įrodymų. Abi su sese esame šokusios mamos kolektyvuose, todėl tautiniai kostiumai niekada nebuvo svetimi“, – pasakoja moteris.

Žurnalistė įsitikinusi, kad tokie renginiai sustiprina bendrystę, pasididžiavimo jausmą, kurio mums kartais trūksta.

„Turime tiek gražaus ir įdomaus paveldo, unikalumo. Po konkurso išsirikiuoja susižavėjusių turistų eilė, jie nori fotografuotis su žmonėmis, pasipuošusiais lietuviškais tautiniais kostiumais. Manau, kad tautinis kostiumas nebėra atgyvena iš močiutės skrynios, o kaip tik – jis išgyvena renesansą. Man atrodo, kad meilė Lietuvai prasideda nuo šeimos, tradicijų puoselėjimo, pagarbos simboliams: vėliavai, herbui, tautiškai giesmei. O po to į šią skrynią krauni ir kitus dalykus“, – teigia E. Daugėlaitė.

Jos žodžiais, daug meilės Lietuvai pridėjo ir užklasinės veiklos, susijusios su liaudies kultūra: choras, šokiai, grojimas. Patriote save vadinanti E. Daugėlaitė džiaugiasi gyvendama, dirbdama ir kurdama Lietuvoje. Ji sako, kad tiki Lietuva, džiaugiasi pergalėmis ir mato perspektyvas.

„Nemėgstu, kai žmonės išvyksta iš Lietuvos ir kalba pesimistiškai savo šalies atžvilgiu. Visada viduje kyla erzelis“, – pripažįsta ji ir sako, kad pačiai palikti savo šalį būtų sunku. Save žurnalistė vadina „nelengvai lizdą paliekančiu žmogumi“.

„Reiktų pribręsti, turėti motyvą, tikslą. Išvažiuoti į niekur niekada negalėčiau. Buvo minčių studijuoti užsienyje, tačiau pristabdė atsiradę darbo pasiūlymai. Čia mano tėvai, artimieji, šaknys. Be to, man patinka tai, ką darau. Mano profesija yra tokia, kuri pririša lokaliai“, – mano E. Daugėlaitė.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, lygiai 21 val. Lietuvos himnas pirmą kartą skambės nuo šimto mūsų šalies piliakalnių. Iškilmingam, lietuvius visame pasaulyje sujungiančiam momentui pasirengti padės speciali tiesioginė transliacija per LRT RADIJĄ, LRT TELEVIZIJĄ ir portalą LRT.lt.

Transliacija nuo pagrindinio šiemet – Dubingių – piliakalnio prasidės 20 val. Ją ves A. Tapinas. 

Šventinę dieną Dubingiuose vainikuos Tautinio kostiumo metams skirtas koncertas „Išausta tapatybė“. Simboliškai iš tėvų ir senolių skrynių perimtus, kiekvienam brangius drabužius demonstruos tautinio kostiumo konkurso dalyviai, muzikuos vienas žymiausių Lietuvos džiazo muzikos kūrėjų ir atlikėjų Dainius Pulauskas su grupe, į vientisą specialiai renginiui sukurtą kompoziciją supindamas šiuolaikinę  ir tradicinę lietuvių muziką, Veronikos Povilionienės, Kotrynos Juodzevičiūtės, Skirmanto Sasnausko, sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“, kitų atlikėjų balsus.

Koncerto pradžia – 21.45 val. Renginį ves E. Daugėlaitė, tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...