captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: nežinoma Lietuvos ir Rusijos santykių istorija

Kada Rusijos caras pirmą kartą apsilankė Vilniuje? Kodėl jam teko viešai nusižeminti? Ko Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. ieškojo rusų valstiečiai? „Intelektualaus iššūkio“ rubrikoje šį kartą  –  diplomatas Antanas Valionis. Visa tai – „Istorijos detektyvų“ laidoje šį antradienį.

1611 metų ruduo. Varšuvoje vyksta Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Į jį susirinkę svarbūs Lenkijos ir Lietuvos didikai, pasiuntiniai, senatoriai bei pats valdovas Žygimantas Vaza. Tačiau Seimo darbo rutiną nutraukia didelis įvykis – spalio 29 d. į Varšuvos Seimą atvyksta Rusijos caras Vasilijus Šuiskis. 

Caras nuolankiai puola ant kelių ir nusilenkia soste sėdinčiam Žygimantui Vazai bei visam susirinkusiam Respublikos Seimui. Negana to, jis prisiekia ir ištikimybę, o vėliau V. Šuiskis dar ir įkalinamas. Keista įvykių seka buvo Rusijoje vykstančios suirutės rezultatas. Po paskutiniojo Riurikaičio Fiodoro mirties Rusijos bojarinai pradėjo tarpusavio kovą dėl sosto. 

Soste atsidūrė V. Šuiskis, tačiau šį nuvertė patys rusai ir perdavė lietuvių-lenkų pajėgoms. V. Šuiskis per Lietuvos miestus buvo vedamas į Varšuvą. Žinoma ir istorija, kuomet belaisviu caru galėjo „pasigrožėti“ ir Vilniaus gyventojai. Tokiomis aplinkybėmis V. Šuiskis tapo pirmuoju caru, apsilankiusiu Lietuvoje.

Kita istorija nukels į šimtmečiu vėlesnius laikus. XVIII a. prasidėjo dar neregėta rusakalbių migracija. Itin gausiai buvo apgyvendintos Lietuvos ir Lenkijos žemės. Etniniai rusai bėgo iš Rusijos į kaimynines šalis. Kokios buvo to priežastys? 

„Despotiškas Maskvos valdymas buvo visiems aiškus. Į Abiejų Tautų Respubliką ateidavo ekonomiškai aktyvesni ir daugiau laisvės norintys žmonės, o per daug nesirūpinantiems, ką darys kitą dieną, koks skirtumas, kurioje sienos pusėje gyventi“, – laidoje pasakos profesorius Valdas Rakutis. 

Respublika galėjo tapti galimybių šalimi. Bent jau taip į ją žiūrėjo čia atvykstantys rusai. Tačiau migraciją nutraukė XVIII a. pabaigos įvykiai. Respublikos pagrindinis ginklas – laisvės idėja – šįsyk neveikė. Per tris kartus valstybė buvo padalinta. Nuo Rusijos į Lietuvą bėgę valstiečiai negrįžo į Rusiją – Rusija grįžo pas juos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...