captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per LRT.lt – diskusija „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“

Stiprėjant rytinių kaimynių spaudimui svarbu įvardinti pažeidžiamiausias valstybės sritis, sako į Lietuvių profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontoros TRINITI organizuojamą diskusiją pakviestos ekspertės. Tai – ne tik tankų ar šarvuočių skaičius, bet ir socialinės problemos bei nepasitikėjimas visuomenės institutais.
M. Šešelgytė. BNS nuotr.
M. Šešelgytė. BNS nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkė Margarita Šešelgytė teigia, jog tarptautinės politikos įvykių eigą prognozuoti labai sudėtinga, tačiau aišku viena – priešiškai nusiteikusių valstybių tikslas yra pasinaudoti silpniausiomis Lietuvos vietomis.

„Vadinamasis hibridinis karas vyksta išnaudojant valstybių silpnybes, todėl siekiant nuo jo apsiginti reikia labai gerai žinoti, kur esi labiausiai pažeidžiamas. Ar Lietuvoje labiausiai pažeidžiama yra rusų bendruomenė, ar yra kitų – potencialiai lengvesnių – taikinių?“ – klausia M. Šešelgytė.

Kaip teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė, nors Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys su nerimu stebi teroro išpuolių augimą, pagrindinės grėsmės Lietuvai kyla iš rytinių kaimynių. Pasak jos, priešiškos Lietuvai šalys konfliktą valstybės viduje eskaluoti gali ne tik karine galia, bet ir kur kas subtilesniais būdais.

„Priešiškų šalių žvalgybos domisi ir mėgina daryti įtaką labai plačiam spektrui klausimų: nuo politikos ir ekonomikos iki socialinių problemų“, – pasakojo žvalgybos pareigūnė.

Apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis kalbama vis garsiau. Scenarijus, kurie vos prieš kelerius metus atrodė fantastiniai, šiandien aptaria ir pripažinti analitikai. Prieš kelias savaites plačiai nuskambėjo „Foreign Policy“ analitiko Paulo D. Millerio prognozė, jog po Ukrainos ateina Baltijos šalių eilė. Jo teigimu, tai nebus tiesioginė invazija, tačiau Rusija veiks per vietos rusų bendruomenes, kils riaušės, neramumai, o labiausiai tai pasireikš Latvijoje ir Estijoje.

Pasak M. Šešelgytės, apie trečiojo pasaulinio karą, kuris kyla dėl riaušių Latvijoje ir konflikto eskalacijos, galimybę kalbama nuo karo Ukrainoje pradžios, plačiai nuskambėjo ir BBC sukurta simuliacija „Karo kabinete“. Tiksliai toks scenarijus yra tik vienas iš milijono, tačiau jam rengtis taip pat reikia.

„Šiandien sunku įvardinti didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui, mat tradicinis grėsmių šalies saugumui suvokimas pasikeitė – nerimą kelia ne tik ginkluoto konflikto grėsmė, bet ir rizikos, susijusios su informacija, kibernetine erdve, visuomenės sveikata, ekonomine gerove, o pažeidžiamumas vienoje srityje kuria iššūkius kitoje“, – teigė mokslininkė.

„Valstybė, kurios piliečiai yra nepatenkinti gyvenimu, nepasitiki jos institucijomis, nėra jai lojalūs, nebus saugi, nepaisant didelių investicijų į gynybą“, – aiškina M. Šešelgytė.

Daugiau apie šiandienines grėsmes Lietuvos saugumui bus galima išgirsti gruodžio 7 d. 18 val. vyksiančioje projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“, kurią organizuoja Lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontora TRINITI. Diskusija vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, ją tiesiogiai transliuos portalas LRT.lt.

Transliacijos nuoroda 

Daugiau apie gruodžio 7 d. diskusiją ir projektą skaitykite projekto puslapyje.

Ankstesnių transliacijų įrašus galite rasti paspaudę šią nuorodą

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close