captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kodėl ne visos valiutos turi tūkstantines kupiūras?

Tūkstantinės kupiūros neatsiranda iš anksto ir paprastai yra gaminamos tik didelės infliacijos atveju. Taip aiškina Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

LRT RADIJO klausytojas Vidmantas iš Kauno teiraujasi, kodėl pagrindinės pasaulio valiutos neturi tūkstantinių kupiūrų. „Kodėl vienos valiutos, tokios kaip rublis, Japonijos jena, anksčiau – Lenkijos zlotas, būdavo tūkstantinėmis kupiūromis, o doleris, euras, svaras sterlingų yra tik po vieną, du, tris. Kuo naudinga turėti pinigus didelėmis kupiūromis?“ – domisi klausytojas. 

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E. Paleckis sako, kad ir Vilniuje esančiame Lietuvos banko muziejuje yra daugybė vadinamųjų tūkstantinių kupiūrų iš įvairių šalių. „Didžiausia jų – Zimbabvės, Afrikos valstybės, dolerio – 100 trilijonų. Tai – vienetas su keturiolika nulių ant banknoto, išleisto 2008 metais“, – sako specialistas. 

Jo teigimu, tūkstantinės ar didesnės kupiūros neatsiranda iš karto. Dažniausiai centriniai bankai išleidžia mums įprastas vienetų, dešimčių ar šimtų kupiūras. 

„Tačiau kartais taip nutinka, kad šalyje pasireiškia ypač didelė infliacija, t. y. visų prekių kainos auga dešimtimis kartų ir daugiau. Tampa labai nepatogu, kai už kasdienes paprastas prekes, tarkim, pieną arba duoną, kainos pasiekia šimtus arba tūkstančius. Tad norint nusipirkti didesnį pirkinių kiekį, pinigus tektų neštis ne piniginėje, nes jie ten fiziškai netilptų, o krepšyje, kuprinėje ar panašiai“, – kalba E. Paleckis. 

Dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, centriniai bankai pamažu pradeda leisti klausytojo pavadintus tūkstantinius banknotus, kad padėtų žmonėms ir būtų daug praktiškiau. 

Artimiausias šimtatūkstantinių banknotų ir to, kaip banknotai evoliucionuoja nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių, pavyzdys – Baltarusija. 2002 metais šios šalies centrinis bankas išleido rublius, kurių didžiausias nominalas – 5 tūkst. 

„Kadangi infliacija kaimyninėje šalyje visada buvo labai didelė, 2012 metais jau cirkuliavo 200 tūkst. rublių kupiūra. Tiesa, 2016 metais Baltarusijos centrinis bankas išleido naujuosius rublius, kurie buvo keičiami santykiu 1 į 10 tūkst., t. y. už 10 tūkst. senųjų rublių buvo duodamas vienas naujasis“, – prisimena specialistas. 

Lietuvos banko atstovo teigimu, kalbant apie eurus, dolerius, taip pat – svarus, galioja kitas dėsnis – kainos šių valiutų šalyse yra stabilios. „Euro zonoje nėra reikalo leisti tūkstantinių banknotų. Europos centrinis bankas užtikrina kainų stabilumą. Stabilios kainos apsaugo gyventojų santaupas, padeda gyventojams ir verslui planuoti savo išlaidas ir investicijas“, – teigia E. Paleckis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...