Nerūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą sumoka du kartus. Tai yra pagrindinė jų klaida, teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
LRT RADIJO klausytoja domisi atliekų rūšiavimu. „Individualaus namo kieme turime rūšiavimo konteinerius. Norėčiau sužinoti, ar prieš išmetant pakuotes į konteinerį reikėtų jas išplauti. Ir apskritai, kokias klaidas rūšiuojant atliekas dažniausiai daro gyventojai?“ – teiraujasi moteris.
Aplinkos ministerijos atstovo D. Krinicko teigimu, kai gyventojai rūšiuojamas atliekas išmeta į bendrą konteinerį, už atliekos sutvarkymą jie sumoka du kartus. Tai yra pagrindinė klaida.
„Dabar į sąvartynus patenka maždaug 38 proc. pakuočių ir antrinių žaliavų, kurias galima išrūšiuoti ir už jų sutvarkymą nemokėti antrąkart. Po to, kai gyventojai atlieka pirmą išrūšiavimą, iš tų konteinerių atliekos keliauja į atskirus centrus, kur atliekamas antrinis rūšiavimas.
Ten specialistai atliekas skirsto pagal skirtingas plastiko, popieriaus, stiklo rūšis, atskiria metalo gaminius. Todėl gyventojai toliau drąsiai gali mesti tetrapakus į plastiko ar popieriaus konteinerius“, – aiškina D. Krinickas.
Paklaustas, ar prieš išmetant į konteinerį pakuotes reikia praskalauti, specialistas patikina, kad skirtingi atliekų tvarkytojai taiko skirtingus reikalavimus pakuočių švarai.
„Pvz., Kaune, mūsų žiniomis, gyventojams buvo išdalinti lankstinukai, kad jogurto, grietinės, aliejaus ir pan. pakuotės turi būti praskalautos. Ministerija siekia, kad rūšiavimas gyventojams būtų patogus ir keltų kuo mažiau problemų, todėl praplauti ar skalauti rūšiuojamas pakuotes nėra būtina“, – pasakoja D. Krinickas.
