captcha

Jūsų klausimas priimtas

Debatai per LRT TELEVIZIJĄ: didžiųjų partijų pasirodymus įvertins dešimt ekspertų

LRT TELEVIZIJA nuo šio antradienio pradeda transliuoti Seimo rinkimų debatus, kuriuose 14 partijų ir koalicijų stengsis rinkėjus įtikinti, kad yra vertos jų pasitikėjimo. Po didžiųjų partijų debatų portalas LRT.lt apklaus dešimt politikos, ekonomikos, verslo, viešųjų ryšių ir teisės ekspertų, kurie įvertins partijų pasirodymus. Rinkimų išvakarėse kai kurie jų pasidalijo mintimis, ko iš debatų būtų galima tikėtis. 
Seimo rinkimų debatus LRT TELEVIZIJOJE moderuos žurnalistas E. Jakilaitis, BNS nuotr.
Seimo rinkimų debatus LRT TELEVIZIJOJE moderuos žurnalistas E. Jakilaitis, BNS nuotr.

Per ateinantį mėnesį LRT TELEVIZIJOS žiūrovų iš viso laukia dvylika debatų laidų, kurias ves žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Debatai bus transliuojami antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 19.20 val. Laidas bus galima stebėti ir portale LRT.lt.

Šįvakar bei visą šią savaitę partijų atstovai diskutuos ekonomikos temomis. Vėlesnėmis savaitėmis kandidatai į Seimą kalbės apie demografiją, teisingumą bei socialinę politiką.  

Penkios didžiosios partijos – socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“, „darbiečiai“ ir liberalai – diskutuos tik tarpusavyje, nes tai numatantį susitarimą pasirašė dar pavasarį. Kitos devynios Seimo rinkimų dalyvės diskutuos susiskirsčiusios į dvi grupeles, kurių sudėtis nebus nuolatinė (laidų grafiką ir dalyvių sudėtis rasite teksto apačioje).  

Po keturių debatų laidų, kuriose savo idėjomis ir pažadais rungsis lyderės, LRT.lt apklaus dešimt įvairių sričių ekspertų, kurie vertins, kaip partijoms pavyko pasirodyti.

Savo vertinimus pateiks Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka, LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, viešųjų ryšių agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Nekrošius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius politologas Vincentas Vobolevičius, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Kęstutis Girnius.

Tekstas su ekspertų vertinimais LRT.lt portale pasirodys kitą rytą po debatų. Kai kurie iš ekspertų debatų išvakarėse pasidalijo mintimis, ko rinkėjai iš šių laidų galėtų tikėtis.

Be populizmo – neįmanoma

Viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas mano, kad partijos debatams bus pasiruošusios pakankamai stipriai: „Debatai nacionalinėje televizijoje gal ir nepasiekia absoliučiai visų partijų rinkėjų, tačiau gerai čia pasirodyti yra reputacijos ir prestižo reikalas. Be to, juos ves E. Jakilaitis – o tai irgi įpareigos partijas į debatus žiūrėti rimtai.“

LRT.lt vyriausiasis redaktorius V. Laučius sako, kad vienintelis dalykas, kurio būtų galima pagrįstai tikėtis iš debatų, tai nebent kiek geresnis už vidutinišką reginys, leidžiantis apytiksliai nustatyti, kurie politikai atrodo neblogai, kurie – prasčiau ir kurie – visai nykūs. „Tikėtis idėjų ir argumentuotos diskusijos, žinoma, irgi galima, bet tokia viltis dažniausiai tik kelia šypseną. O populizmas apskritai neatsiejamas nuo demokratijos, nes ji gyvena pagal principą „vox populi, vox dei“, – teigia V. Laučius. 

Kad populizmo neišvengsime, pritaria ir A. Katauskas. Jo teigimu, kai kurios partijos visą savo rinkimų komunikaciją grindžia labai populistiniais pasisakymais. „Tačiau esu įsitikinęs, kad ir oponentai, ir pats debatų statusas privers juos ne tik pasakyti, ką darys, bet ir kaip darys. Tai ir yra svarbiausia. O jeigu tai rinkėjui dar duos papildomą mintį, paskatins papildomai pagalvoti, prieš apsisprendžiant už ką balsuoti, tikslas ir bus pasiektas“, – sako viešųjų ryšių specialistas.

Ekonomistas R. Lazutka, nepaisant paplitusio skepsio partijų atžvilgiu, tikisi šįkart sulaukti brandesnių diskusijų: „Partijos jaučia visuomenės spaudimą ir bando rimčiau analizuoti problemas, ieškoti jų sprendimo būdų.“

Be to, jis tvirtina, kad populizmu per dažnai gąsdinama: „Geri politiniai pažadai gali (net turėtų būti) populiarūs, jeigu jie tinkamai rinkėjams išaiškinami. Politikų gyrimasis nepopuliariais sprendimais dažnai terodo jų negebėjimą tuos sprendimus pagrįsti, argumentuoti. Kaip tik to labai reikia ir to tikiuosi debatuose“, – sako R. Lazutka. 

Tuo metu politologas L. Kojala mano, kad partijoms aktualiausia pademonstruoti savo skirtumus: „Daugeliui rinkėjų veikiausiai sunku apčiuopti partijų idėjinius skirtumus, mat viešumoje daug dėmesio sulaukiantys kivirčai dažniau susiję su konkrečiomis politikų asmenybėmis, o ne jų sprendimų kryptimis ar šalies raidos vizija. Tad pagrindinis lūkestis – parodyti, kad Lietuvos gyventojai turi realų pasirinkimą, nes realybėje partijos nėra vienodos.“

Nežinantieji sprendimų norės kedenti kitų paklodes

Tad kas bus tie partijų „arkliukai“, kuriais „jodamos“ bandys pademonstruoti, kad yra ir kitokios, ir vertesnės rinkėjų balsų? Ekspertai mano, kad karščiausiai bus diskutuojama ekonominiais ir socialiniais klausimais.

„Galime neabejoti, jog debatuose dominuos socialinės ir ekonominės temos. Jas esminėmis nurodo daugelis rinkėjų. Tačiau nereikėtų politikams sudaryti prielaidų pernelyg plačiai eskaluoti pažadų apie būsimą algų ar socialinių išmokų didinimą, nepagrindžiant to konkrečiais skaičiavimais ar [nepaminint] sričių, kurioms dėl to finansavimas mažės. Tai, matyt, bus iššūkis vedėjams bei apžvalgininkams“, – sako L. Kojala.

Panašiai svarsto ir R. Lazutka: „Emigracija ir socialinės problemos, atlyginimai, pensijos – iš vienos pusės. Korupcija, partijų veiklos neskaidrumas, senos partijų nuodėmės – iš kitos. Pirmoji tema neturi lengvų sprendimų, todėl daliai politikų, manau, bus pagunda kedenti kitų paklodes. Gerai būtų, jei diskusijų organizatoriai ir solidesni politikai nepasiduotų nuviliojami nuo aktualių socialinių ir ekonominių klausimų.“

Tuo metu V. Laučius mano, kad opozicija koneveiks valdžią ir žadės naują politikos kokybę, o valdžia džiaugsis savo ketverių metų pasiekimais ir sakys, kad opozicija kalba vėjus.

„Mažesnieji dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai, matyt, mėgins prisiskirti sau gerus darbus, o dėl blogybių rodys pirštais į didžiuosius koalicijos partnerius – socialdemokratus.

Ramūnas Karbauskis su savo apaštalais lieps visiems nebegerti, o Saulius Skvernelis, guosdamas liberalesnį rinkėją, gudriai mirksės, leisdamas suprasti, kad truputį išgerti bus galima“, – sako LRT.lt vyriausiasis redaktorius.

Debatų dalyvių ratas turėtų būti siaurinamas?

Kaip jau minėta, šį pavasarį penkios parlamentinės partijos – socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“, „darbiečiai“ ir liberalai – susitarė, kad LRT TELEVIZIJOS debatuose visą laiką dalyvaus drauge. Tai reiškia, kad mažosioms partijoms irgi teks diskutuoti tarpusavyje (kartu su jomis iš didžiųjų bus tik „Tvarka ir teisingumas“.)

V. Laučius apie tokį didžiųjų partijų susitarimą atsiliepia palankiai. Jo nuomone, įdomiau, kai tarpusavyje diskutuoja tie, kurie jau ne pirmą kadenciją dalyvauja priimant sprendimus ir turi daug šansų išlikti didžiojoje politikoje po rinkimų.

„Mažosios partijos, niekaip nesugraibančios 5 proc. rinkėjų, nėra savaime vertybė ir įdomybė. Maža to, daugeliui žmonių būtų nelengva atsakingai rinktis ir iš penkių, jei tikrai stengtųsi visų išklausyti, o rinktis iš dvidešimties – tiesiog beprotiška“, – tvirtina LRT.lt portalo vyr. redaktorius. 

Politologas L. Kojala mano, kad debatų dalyvių ratas ateityje apskritai galėtų būti susiaurintas.

„Daugelyje valstybių prieš rengiant viešus debatus yra formuojamos taisyklės, kurios nulemia, kas dalyvaus, o kas – ne. Pvz., JAV prezidento rinkimų debatuose trečiasis kandidatas, be respublikono ir demokrato, dalyvaus tuo atveju, jei keliose iš eilės nacionalinėse apklausose surinks 15 proc. Būtų sveikintina, jei panašūs konkrečiai apibrėžiami kriterijai imtų formuotis ir Lietuvoje“, – tvirtina L. Kojala.

Tuo metu ekonomistas R. Lazutka laikosi visai kitokio požiūrio – jo nuomone, mažosios partijos gali turėti gerų idėjų ir turėtų gauti daugiau galimybių jas viešinti. 

„Nemaža dalis rinkėjų nusivylę pagrindinėmis partijomis, kurios turėjo galimybę parodyti, kaip geba valdyti. Daug kas pasigenda politikoje šviežio kraujo, todėl reikėjo duoti galimybę debatuose grumtis „naujokams“ (ar vadinamoms nesisteminėms partijoms) su turėjusiais valdžią, nes, jei jie ir nedideli skaičiumi, galbūt jų idėjos didžios. Didžiosios partijos tokiu sprendimu nedemonstruoja idėjinės didybės.

Juolab kad didžiųjų partijų tarpusavio diskusijų pamatome ir ne rinkimų metu, joms paprastai didesnis dėmesys tenka nušviečiant parlamentinį darbą. Vargu ar iš jų tarpusavio diskusijų galime tikėtis naujų idėjų, kurių galbūt turi mažieji, bet neturi tiek galimybių jas viešinti, argumentuoti, pasitikrinti diskusijose su senais politikos vilkais“, – mano R. Lazutka.

Viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas, komentuodamas didžiųjų partijų susitarimą diskutuoti tarpusavyje, sako įžvelgiąs ir privalumų, ir trūkumų.

„Lyg ir rizikuojame, kad mažųjų partijų debatų žiūrimumas gali būti kur kas menkesnis, nes didžiosios partijos dėl to ir didelės, kad turi daug palaikytojų. Be to, tai neleidžia mažosioms pasirodyti šalia didžiųjų. Čia matau ir privalumą, nes dažnai mažosios partijos labai stipriai linkusios iš debatų daryti rinkiminį šou, kalbėti be jokių argumentų. Tai jų sujungimas į vieną vietą gali būti visai protingas žingsnis, turint omenyje, kad didelių galimybių tos partijos neturi.

Tačiau mažųjų partijų atstovai gali gerai pasirodyti kai kuriose vienmandatėse apygardose. Jų populistiniai pasisakymai per debatus sulauktų labai rimtos kritikos iš didžiųjų partijų, jeigu debatuose dalyvautų kartu, – tai leistų rinkėjui suvokti, kiek tų mažųjų partijų ar atskirų jų politikų pasisakymai turi ryšio su realybe“, – įsitikinęs A. Katauskas.             

Pirmoji Seimo rinkimų debatų laida – jau šį vakarą 19.20 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT.lt.      

 

VISŲ DEBATŲ LAIDŲ PER LRT TELEVIZIJĄ GRAFIKAS:

 

Rugsėjo 13 d. (antradienis) 19.20 val.

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“

 

Rugsėjo 14 d. (trečiadienis) 19.20 val.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos socialdemokratų partija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Darbo partija

 

Rugsėjo 15 d. (ketvirtadienis) 19.20 val.

„Drąsos kelias“ politinė partija

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Lietuvos liaudies partija

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija

 

Rugsėjo 20 d. (antradienis) 19.20 val.

S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Lietuvos liaudies partija

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija

 

Rugsėjo 21 d. (trečiadienis) 19.20 val.

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

„Drąsos kelias“ politinė partija

 

Rugsėjo 22 d. (ketvirtadienis) 19.20 val.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos socialdemokratų partija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Darbo partija

 

Rugsėjo 27 d. (antradienis) 19.20 val.

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

„Drąsos kelias“ politinė partija

 

Rugsėjo 28 d. (trečiadienis) 19.20 val.                              

S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Lietuvos liaudies partija

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija

 

Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienis) 19.20 val.

 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos socialdemokratų partija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Darbo partija

 

Spalio 4 d. (antradienis) 19.20 val.                           

S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

„Drąsos kelias“ politinė partija

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija

 

Spalio 5 d. (trečiadienis) 19.20 val.

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

Lietuvos liaudies partija

 

Spalio 6 d. (ketvirtadienis) 19.20 val.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos socialdemokratų partija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Darbo partija

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...