captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate atsakome. Ar socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ klipas nėra Lietuvos antireklama?

Pastaruoju metu nemažai LRT RADIJO klausytojų dėmesio sulaukia socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ klipas, transliuojamas radijo eteryje, kuriame kviečiama atkreipti dėmesį į alkoholizmo, smurto, savižudybių, patyčių bei kitas problemas. 
 
J. Kalinsko (BNS/Scanpix) nuotr.
J. Kalinsko (BNS/Scanpix) nuotr.

Bonifacijus iš Vilniaus tikina, kad LRT RADIJO eteryje skelbiama Lietuvos antireklama. „Žinant, kaip patys save rodome, kas gali pasilikti Lietuvoje?“ – piktinasi radijo klausytojas. 

Socialiniame klipe skamba ir dainininko bei dainų autoriaus Andriaus Mamontovo balsas. „Visų pirma, reikia pasakyti, kad tai yra ne reklama, tai – bandymas pasibelsti į žmones, žmonių širdį, protus ir sažinę. Čia įvardijamos blogybės, su kuriomis mums reikia kovoti. Problemų sprendimas prasideda tada, kai problema yra įvardijama. Jeigu tos problemos jums skamba baisiai, yra du keliai: užsimerkti ir bijoti arba ieškoti, kaip jas spręsti. Šis socialinis klipas kviečia spręsti problemas“, – įsitikinęs A. Mamontovas. 

Įvertinti socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ klipą bei pakomentuoti klausytojų reakciją sutiko ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

„Vienas dalykas yra labai akivaizdus: jeigu klausytojas taip sureagavo, socialinė kampanija jį pasiekė. Antras dalykas – išprovokavo ne tą reakciją, kurios tikėtųsi pačios kampanijos organizatoriai. Visą laiką taip būna, visada bus auditorija, kuri nesureaguos taip, kaip tikiesi“, – mano pašnekovas. 

Kaip pavyzdį jis pateikia senas socialines reklamas kaip „Tave parduos kaip lėlę“ ir pan. Specialisto teigimu, socialinių klausimų sprendimui visada naudojama pakankamai šaržuota arba agresyvi retorika, agresyvūs vaizdai, nes apeliuojama į labai jautrias žmogui sritis, kartu norima suaktyvinti žmogų ir parodyti, kodėl tai yra svarbu. 

„Kalbame apie savižudžių kiekį, kai ieškome pagalbos Jaunimo linijai ir t. t., tad negalima vienareikšmiškai vertinti pačios reklamos ar pačios komunikacijos gerumo ar blogumo iš vienos reakcijos. Tai, kad kampanijai jau pasiekė vartotoją, kad jis sako, jog išgąsdins kažkurią dalį žmonių, rodo, kad apie tai bus diskutuojama“, – svarsto A. Katauskas.

Jo žodžiais, visą laiką laikysimės nuostatos, kad viena reklama mums patinka, kita – nepatinka. „Vieni sakys, kad reikia nutylėti blogus faktus, kiti sakys, kad mes esame geri, kiti sakys, kad vis tik reikia spręsti pačius klausimus, o norint juos spręsti, reikia diskutuoti. Tačiau vien tai, kad yra diskusija, tikslas jau savaime pasiektas. Žinoma, didelis klausimas akcijos organizatoriams dabar: o kas toliau?“ – mano jis. 

A. Katausko įsitikinimu, jei bus parengti įstatymai, iniciatyvos, į kurias atsiremiant ir bus pradėta kažką daryti minėtais klausimais, tada bus galima tvirtinti, kad kampanija sulaukė dėmesio.

„Tačiau, jeigu tai bus tik pasikartojantis kalbėjimas dėl pasikalbėjimo, vis tik klausytojas, mano nuomone, bus teisesnis, negu tie, kurie manys, kad svarbu šnekėti“, – mano komunikacijos specialistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close