captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“ ves ir vampyrų takais

Nuo Mindaugo laikų Lietuvos iki vampyrų kelių – tokius maršrutus Virginijus Savukynas žada jau šį ketvirtadienį prasidedančiose „Kelionėse su „Istorijos detektyvais“.
„Šios laidos misija – parodyti Lietuvą. Kartais mes sakome: man nėra ką čia žiūrėti. Iš tiesų yra, ir yra labai įdomu, kai tu dar žinai, kokios istorijos kokiuose miesteliuose prie tam tikrų objektų nutiko, tai – trigubai įdomiau, ir toks keliavimas yra prasmingesnis“, – tikina V. Savukynas. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Į kokias keliones išsiruošėte ir ką naujo pamatys LRT žiūrovai? 

– Kaip jau sakėme anonsuose, žiūrovai pamatys neregėtą Lietuvą. Mūsų tikslas – parengti įdomius maršrutus keliauti po Lietuvą bei maršrutus, susijusius su Lietuvos istorijos temomis. Pirmoji kelionė bus po Mindaugo laikų Lietuvą: jūs norėtumėte pakeliauti ten, kur tikrai turėjo būti Mindaugas. Tai štai mes kartu su profesoriumi Rimvydu Petrausku keliavome po tas vietas. Manau, kad šeimai su vaikais savaitgaliui kelionė, kur galima pamatyti nuostabių Lietuvos vaizdų, o kartu ir prisiminti Mindaugo laikus ir Lietuvos istoriją, yra tikrai labai puiki. Tai – viena tema. 

Antra tema – ieškojome Napoleono lobio: kur jis buvo barstomas, kur buvo užkasamas. Ir sovietai 1974 m. jo labai intensyviai ieškojo, net išrausė vienas kapinaites. Visa tai mes taip pat parodysime vienoje iš savo kelionių, ir kam yra įdomus Napoleono lobis, galės aplankyti šias vietas. Toliau – Šaltasis karas: buvusios slaptosios sovietų raketinės bazės ir kas jose dabar yra, slėptuvės ir viskas, kas susiję su šaltuoju atominiu karu. 

Taip pat bus ir kontroversiškų temų, pvz., paruošėme maršrutą Jozefo Pilsudskio takais. Kaip žinome, J. Pilsudskiui, Lenkijos maršalui, daug lietuvių negali atleisti už tai, kad atplėšė Vilnių. Bet jis gimė Lietuvoje, visai netoli Vilniaus. Bezdonių stotyje, kai trūko pinigų jo partijai, įvykdė apiplėšimą, o Druskininkuose ilsėdavosi. Ten nutiko ir meilės istorija. Ar žinojote, kad Druskininkuose buvo antrasis nudistų parkas Europoje, ten vadovavo Eugenia Lewicka, kuri ir tapo J. Pilsudskio simpatija?

Dar yra paruošti maršrutai apie 1918–1920 metų nepriklausomybės kovas, apie garsius litvakus: Leonardą Coheną, Bobą Dylaną, Aharoną Baraką, Alą Jolsoną bei daugelį kitų. Įdomu pamatyti, kad garsūs žmonės arba jų tėvai gimė ne kur kitur, o Lietuvos miestuose ir miesteliuose. 

– O Jūs, kaip istorikas, ar atradote šiose kelionėse kažko naujo? 

– Be abejo, nes daugelyje vietų buvau pirmą kartą. Tai – labai įdomu. Pvz., ten, kur gimė J. Pilsudskis, neišliko pastatų, išskyrus ąžuolą, kuris buvo pasodintas jo garbei, – ten yra padėti vainikai, pagarbos ženklai ir panašiai. 

Sovietinių laikų slėptuvėse ir raketinėse bazėse aš taip pat nebuvau buvęs, todėl filmuojant laidą man buvo proga pirmą kartą jas pamatyti, tai – be proto įdomu. Šios laidos misija ir yra parodyti Lietuvą. Kartais mes sakome: man nėra ką čia žiūrėti. Iš tiesų yra, ir yra labai įdomu, kai tu dar žinai, kokios istorijos kokiuose miesteliuose prie tam tikrų objektų nutiko, tai – trigubai įdomiau, ir toks keliavimas yra prasmingesnis 

– Kaip sudarėte tuos maršrutus ir kaip juos pasirinkote? 

– Pirmiausiai rinkomės tam tikrą istorinę tematiką. Tarkime – Mindaugas, Mindaugo laikų Lietuva. Apie patį jį šiek tiek žinome, bet kokia ta Mindaugo laikų Lietuva, kur buvo tos vietos, kur jis tikrai turėjo prajoti, tikrai turėjo svečiuotis, kur tos pilys, kurios jau neišlikusios, tačiau yra piliakalniai, įvairūs objektai, kaip gynybinė siena? Bandau susieti istorijas su vietomis ir sukurti maršrutą, parodyti, kad keliavimas irgi gali būti istorinis. Žinoma, ieškome įdomios temos: Napoleono lobis intriguoja. Tada pasiimi šaltinius, atsiminimus, kur minima, kad jis ten tikrai buvo matytas, pasiimi žemėlapį ir dėlioji. 

– Vadinasi, pažiūrėję laidą, žmonės ir patys galės keliauti? 

– Taip, toks ir yra mūsų tikslas. Pvz., maršrutu po Mindaugo laikų Lietuvą keliaujantis žmogus gali pamatyti ir gamtos, ir pailsėti, pasimaudyti, kartu ir prisiminti mūsų istoriją. Matai piliakalnį. Kalnas – kaip kalnas, bet juk daug smagiau žinoti, kokios istorijos ten nutiko. Pvz., daugelį piliakalnių iš XIII–XIV a. istorikai jau yra identifikavę ir, jei tu pasiskaitai, visai kitaip atrodo. Važiuosime prie vieno nuostabaus Ginučių piliakalnio, ant kurio stovėjo Lengvenio pilis. Lengvenis buvo Mindaugo seserėnas ir palaikė Mindaugą kovose. Akivaizdu, kad Mindaugas ten tikrai turėjo lankytis, bet kokia ten istorija nutikusi!

Lengvenį pagavo į nelaisvę Livonijos ordinas, jį išpirko už 500 pusmarkių, tai – milžiniški pinigai, 52 kg sidabro. Tada jis sugrįžo į Lietuvą, aišku, už nelaisvę reikėjo atkeršyti, todėl jis surengė karo žygį į Cėsius prieš Livonijos ordiną. Nugalėjo, 9 broliams kryžiuočiams nukirto galvas, dešimtą paliko gyvą, jam įdavė nukirstą Cesių komtūro galvą ir jis ją nešė iki Lietuvos, tikriausiai iki Ginučių piliakalnio. Taigi – vienas dalykas, kai tu šiaip užlipi ant šio piliakalnio, jis tikrai nuostabus, rekomenduoju, o kitas, kai tu dar ir pasiskaitai tokią istoriją, kuri įaudrina vaizduotę. 

– Kas buvo įsimintiniausia iš jau įvykusių kelionių arba kurios būsimos kelionės laukiate labiausiai? 

– Mes planuojame keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po aplinkinius kraštus: Latviją ir Lenkiją. Dabar dėliojame maršrutus, ieškome kontaktų. Jei pavyktų, manau, tai ir būtų tos laukiamos kelionės. Su Lietuvos istorija yra taip, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje galima atrasti daug objektų, kurie susiję su Lietuvos istorija, o mūsų keliautojams tebėra nežinomi. Vasarą, sėdus su šeima į automobilį, su viena nakvyne galima labai daug ką pasižiūrėti. Tai – paprastos, lengvos kelionės.

Iš to, ką pamačiau, įdomiausia, gal dėl to, kad mažiausiai buvau matęs, – raketinė bazė netoli Platelių. Ten buvo įrengtas ir muziejus. Dar Kaune ėjome į privatų muziejų „Atominis bunkeris“, kur jo savininkas, Julius Urbaitis, labai įdomiai papasakojo apie eksponatus ir ką jis ten laiko, kaip viskas būtų buvę, jei būtų prasidėjęs atominis arba bakteriologinis karas.

– Kiek laidų matys žiūrovai? 

Aštuonias laidas, kuriose bus mažiausiai 8 maršrutai, o kai kuriose gal ir po kelis trumpesnius. Pvz., vampyrų kelias, bet dar neišduosiu, kur jis. Bus netikėtų kelionių įvairiems skoniams. Manau, kad to Lietuvoje trūksta ir šią nišą bandysime užpildyti.

Pirmoji „Kelionių su „Istorijos detektyvais“ laida – ketvirtadienį 21.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close