captcha

Jūsų klausimas priimtas

Garso režisierė: mano darbe psichologijos daugiau nei technologijos

28 metų garso režisierė Aleksandra Suchova po dvejų su puse metų, praleistų LRT, paliko šią įstaigą, tačiau užtikrina – būtinai sugrįš. Šiuo metu moteris semiasi tarptautinės patirties užsienyje, kad vėliau ja galėtų pasidalinti Lietuvoje. Ji ne tik studijuoja Karališkoje Kopenhagos akademijoje, bet ir garsina LRT vardą svetur – Paryžiuje vykusioje tarptautinėje garso režisierių konvencijoje laimėjo prizą už garso įrašą, darytą LRT studijoje. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

„Prieš išvažiuodama žinojau, kad vykstu pasisemti tarptautinės patirties ir grįžti, bandyti ją pritaikyti čia, tobulinti tai, ką turime Lietuvoje, nes turime tikrai labai daug. Tikiu, kad galime būti geriausi pasaulyje, kad esame ta karta, kuri privalo būti čia ir kasdien tobulėti“, – sako A. Suchova.

– Buvote Paryžiuje, dalyvavote „140th International AES Convention“ ir gavote apdovanojimą. Papasakokite apie tai.

– Tarptautinis renginys „140th International AES Convention“ kasmet vyksta du kartus per metus: vieną kartą Amerikoje, kitą – Europoje. Šiemet vyko Paryžiuje. Tai – pasaulinio lygio garso režisierių konvencija, kur susirenka žmonės, kurie domisi garsu arba dirba garso srityje, dalinasi naujienomis, savo patirtimi. Stengiuosi kasmet važiuoti į tokias parodas ar konvencijas. 

Taip pat ten buvo organizuojamas įrašų konkursas studijuojantiems. Kadangi šiuo metu studijuoju Kopenhagoje, baigiu magistro studijas, dalyvavau konkurse. Pavyko laimėti apdovanojimą su įrašu, darytu LRT radijo garso studijoje. Jame – Lietuvos kamerinis orkestras ir kviestinis svečias solistas Denisas Bouriakovas. Jis yra Niujorko metropoliteno operos pirmasis fleitininkas.  

– Kurį laiką nebedirbate LRT? 

– Taip, prieš studijas dirbau LRT televizijos garso režisiere, tada išvykau studijuoti į Karališkąją Kopenhagos akademiją, po studijų tikiuosi grįžti į LRT. 

– Kodėl pasirinkote šią specialybę? 

– Prieš garso režisūros studijas mokiausi konservatorijoje, buvau pianistė, grojau klasikinę muziką. Atėjo tas laikas, kai uždaviau sau klausimą: ar aš tikrai noriu būti koncertuojanti pianistė, akompaniatorė, ar dėstytoja. Tada buvo klausimas, ką studijuoti toliau. Supratau, kad su garsu atsisveikinti nenoriu, su muzika atsisveikinti nenoriu, nes tai yra tai, ką dariau nuo vaikystės. Gyvenau su tuo kasdien, tačiau atlikėja būti nebenorėjau. 

Atradau šitą specialybę, tada įstojau. Man ji tikrai labai patiko, ten taip pat pasirinkau klasikinę muziką, nes ją labiausiai išmanau. Be to, man lengviau suprasti atlikėjus, su kuriais dirbu, jų savijautą. Garso režisieriaus darbe yra daugiau psichologijos nei technologijos. Technologija greitai keičiasi. Čia kaip su mobiliuoju telefonu: išmokote naudotis vienu, prie naujo gal ir reikės kiek prisėsti, bet jau yra įprotis ir jūs jau žinote, kaip elgtis, o psichologija... Kiekvienas žmogus yra skirtingas, kiekvienas muzikantas, atlikėjas, menininkas yra skirtingas ir reikia atrasti ryšį su juo. 

Atėjau atlikti praktikos į LRT ir pasilikau čia dirbti. Po to nusprendžiau studijuoti aukštesnę pakopą, nes supratau, kad dar noriu tobulėti.  

– Kodėl išvykote būtent į Karališkąją Kopenhagos akademiją? 

Studijuoju labai įdomią tonmeisterio specialybę. Tai – žmogus, kuris dirba su klasikos įrašais, su orkestrais, klasikinės muzikos atlikėjais. Tokią specialybę galima rasti ne kiekvienoje šalyje. Ji yra tik Kopenhagoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Yra keletas atmainų Anglijoje, bet tai – ne visai tai, ko aš norėjau. 

Norėjau būtent šios specialybės. Bandžiau savo laimę ir įstojau. Kurse mūsų yra labai mažai – tik keturi žmonės, čia sunku įstoti ir jie neruošia [šių specialistų] masiškai, nes supranta, kad tai labai siauram žmonių ratui skirta specialybė. Jie nenori išleisti labai daug specialistų, kurie vėliau būtų be darbo. Dėl to man labai pasisekė. 

– Kokie reikalavimai keliami norintiems ten įstoti? 

– Pirmas turas – nusiųsti tris savo klasikinio įrašo pavyzdžius ir tris roko ar džiazo įrašus bei užpildyti anketą. Praėjus pirmą etapą reikėjo nuvykti į pačią Kopenhagą, kur turėjau apginti savo darbą, papasakoti, kaip dariau, kodėl taip dariau, buvo labai daug klausimų apie motyvaciją: kodėl noriu studijuoti, kodėl būtent šį dalyką, kodėl būtent šioje akademijoje. Praėjus porai mėnesių po stojamųjų gavau laišką, kad įstojau.  

– Kodėl po studijų užsienyje norite grįžti į LRT? 

– Myliu savo darbą, myliu šalį, kurioje gyvenu. Prieš išvažiuodama žinojau, kad vykstu pasisemti tarptautinės patirties ir grįžti, bandyti ją pritaikyti čia, tobulinti tai, ką turime Lietuvoje, nes turime tikrai labai daug. Tikiu, kad galime būti geriausi pasaulyje, kad esame ta karta, kuri privalo būti čia ir kasdien tobulėti.  

– Kaip atrodo garso režisieriaus darbas? 

– Yra labai daug sričių. Jei kalbame apie televizijos garsą, tai, ką girdite žiūrėdami televizorių, ir yra garso režisieriaus pareiga. Jei kalbame apie įrašus, yra labai ilgas pasiruošimo etapas, nuo kurio priklauso darbo procesas įrašo metu ir jo sėkmė. Reikia bendrauti su atlikėjais, išsiaiškinti jų poreikius ir lūkesčius. Svarbus ir labai griežtas laiko planavimas. Reikia susirinkti techniką, apgalvoti, kiek mikrofonų naudosi, kur statysi, rasti patalpą: vienos labiau tiks orkestrui, kitos – solo atlikėjui ar duetui. 

Jei įrašinėjame albumą, yra labai ilgas montažo procesas. Apsisprendžiame, kurie variantai buvo tikę. Juos turiu atrinkti ir sumontuoti. Paruošus pirminį variantą su atlikėju bendradarbiaujame toliau, išsiaiškiname, kaip jam viskas atrodo, ko jis labiau nori iš meninės pusės, iš garso ar kažkokių techninių dalykų pusės. Labai daug kur yra ir skonio reikalas, tačiau atsižvelgti turiu ne tik į solisto norus, bet ir atsižvelgti į tai, kaip pagrojo orkestras. Labai lengva išsirinkti, kai yra vienas blogas, o kitas – geras variantas. Kai yra du labai geri variantai – labai sunku atsirinkti, kuris vis dėlto yra geriausias. 

Jei nata nešvari – faktas, kad tokia ji bus ir atlikėjui, ir man. Tačiau muzikoje labai daug interpretacijų, todėl klausomės argumentų, kodėl atlikėjui atrodo kitaip nei man, ir labai dažnai sutinku su juo, nes tai vis tiek yra klientas, kurio poreikius turiu išpildyti. 

Visi turi būti patenkinti galutiniu rezultatu. Yra ir orkestrantų, kurie labai jautrūs, ir labai aktyviai dalyvauja procese, jiems labai svarbu, kad jų partijos gerai skambėtų. Pasikviečiame juos į studiją ir, jei jie yra suinteresuoti, išklausome ir išpildome ir jų pageidavimus. 

– Ruošiatės radijo ar televizijos specifikai?

– Savo studijose pasirinkau klasikinės muzikos pakraipą. Labai tikiuosi, kad grįžusi galėsiu dirbti su klasikinės muzikos projektais – Filharmonijoje, Kongresų rūmuose. Man nėra svarbu, ar tai bus televizija, ar radijas, svarbu, kad klasikinė muzika. LRT dirbau tiek ten, tiek ten. Televizijoje tiesiog atsiranda papildomas aspektas, prie kurio turi prisitaikyti ir priimti kompromisus, tai – vaizdas. Nuo vaizdo labai daug priklauso, nes ne visada gali pastatyti mikrofonus ten, kur nori ir kur geriausia, turi surasti kompromisą, nes televizija yra vaizdas. Tam tikra prasme radijuje dirbti lengviau, nes gali visiškai įgyvendinti norus, o televizijoje turi prisitaikyti.

– Koks Jums būtų aukščiausias profesinis įvertinimas?  

– Garso režisieriui aukščiausias įvertinimas yra „Grammy“ statulėlė. Dėl darbo – manau, kad dirbu su tais projektais, su kuriais ir noriu dirbti. Mano svajonė – dirbti su gerais muzikantais, kurie nori dirbti, kurie, kaip ir aš, suinteresuoti kuo geresniu galutiniu rezultatu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...