captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT istorinio pastato sieną išpiešęs dailininkas turėjo įveikti aukščio baimę

Birželio 12 dieną 90-metį minėsiantis LRT RADIJAS sukaktį pažymi ne tik renginiais, parodomis, koncertais, išleista knyga, bet ir originaliomis idėjomis – ant vieno iš istorinių LRT RADIJO pastatų Kaune sienos atsirado 250 kvadratinių metrų dydžio piešinys. Jį sukūręs dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas teigia, kad toks darbas pareikalavo ne tik daug pasiruošimo, bet ir įveikti aukščio baimę.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

„Ką tik uždėjau paskutinius štrichus. Piešinys jau baigtas. Galiu pasakyti, kad bendrą piešinio idėją su LRT vadovybe atradome labai lengvai, LRT mintis man perteikdavo Juras Jankevičius. LRT tarsi nubrėžė gaires, ką norėtų matyti piešinyje, o visą kūrybinę dalį patikėjo man. Sujungęs pageidaujamus simbolius – berniuką, besiklausantį radijo, mikrofonus, laidus ir kt., sukūriau kompoziciją, kuri patiko visiems“, – taip užbaigęs darbą LRT.lt portalui kalbėjo dailininkas.

T. Vincaitis tikina, kad tokio dydžio piešiniai reikalauja išankstinių pasiruošimo darbų ir netgi projekto. „Pirma užduotis – „persinešti“ piešinį ant sienos. Pirmiausia buvo „sulanguotas“ projektas ir „sulanguota“ piešiama siena. Šis tinklelis padeda tiksliai piešinį perkelti ant sienos. O vėliau piešiau aerozoliniais dažais“, – pasakoja jis.

Anot dailininko, pats piešimo procesas truko kiek daugiau nei dvi savaites. Be to, šis darbas pareikalavo ir pakovoti su asmenine baime.

„Teko kovoti su aukščio baime, tad sieną pradėjau „languoti“ nuo apačios ir po truputėlį kilau į viršų. Tikslios piešinio kvadratūros ir aukščio nežinau, bet mano piešinys užėmė beveik visą fasadą. Tai yra maždaug 250 kvadratinių metrų. Kvadratūros prasme tai nėra didžiausias piešinys, bet aukščio prasme – vienas pirmųjų tokio aukščio darbų“, – pastebi T. Vincaitis.

Paklaustas apie kitus iššūkius, su kuriais teko susidurti įgyvendinant šią idėją, dailininkas paminėjo permainingas oro sąlygas: „Ant sienų piešiu jau kurį laiką, tad piešimo techniką esu įvaldęs. Žinoma, ją šiek tiek veikia oro sąlygos: kartais dažus nupučia vėjas, kartais darbus tenka stabdyti dėl itin kaitrios saulės. Bet didžiausias iššūkis man buvo aukštis.“

Piešinys – ant istorinio pastato sienos

LRT pageidaujamus simbolius ir gaires dailininkui sufleravo LRT TELEVIZIJOS laidų vedėjas ir prodiuseris Juras Jankevičius. Jis pažymi, kad mintis išpiešti LRT pastato sieną Kaune kilo LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui – jis skyrė labai daug energijos šiam darbui, ne kartą važiavo patikrinti, kaip vyksta darbai. Pati siena, ant kurios atsirado piešinys, yra istorinė.

„Tai yra seniausios Lietuvoje veikiančios nuolatinės radijo ir televizijos studijos pastato siena. Kauno radiofonas šiame pastate įsikūrė 1933 m. sausio 1-ąją. Jį Kauno radiofonas išsinuomojo iš ponios Kopelman ir nuo minėtos datos jis tapo Kauno radiofono namais“, – pasakoja J. Jankevičius.

Iki to laiko radijas buvo įsikūręs laikinose studijose – 1926 m. savo darbą pradėjo studijoje ant kalno netoli Sporto halės, Laisvės alėjos 23 name buvo antra laikinoji studija, o ši – jau trečioji. Vėliau ji buvo paversta televizijos studija, nes radijui nebereikėjo tokio dydžio – daugiau nei 100 kvadratinių metrų – studijos. Iki tol didelė studija radijui buvo reikalinga, kad būtų galima transliuoti tiesioginius chorų koncertus.

„Labai svarbu paminėti, kad ši studija mums labai pravertė po 1991-ųjų sausio 13-osios. Būtent šios patalpos tapo nepriklausomos Lietuvos televizijos centrine studija“, – tikino J. Jankevičius.

Paklaustas apie piešinio idėją, J. Jankevičius sakė, kad jame pavaizduota daug įvairių LRT svarbių simbolių – jame matomi vaizdiniai iš kelių atvirukų. „Viename yra pavaizduotas berniukas, per ausines klausantis radijo. Deja, nežinome, kas šis žmogus, bet labai norėtume sužinoti. Šio berniuko nuotrauka tapo mūsų jubiliejaus simboliu.

Taip pat piešinyje matomas senas gramofonas, radijo studijos, iš kurios prasidėjo radijo transliacijos 1926 m. birželį, fragmentas, taip pat yra senas mikrofonas bei labai daug rožių. Menininkas jų „priskynė“ ir pridėliojo ant sienos, nes daina „Skinsiu raudoną rožę“ buvo pati garsiausia daina, kurią yra transliavęs Lietuvos radijas“, – dėstė LRT laidų vedėjas.

Anot J. Jankevičiaus, piešinio autorius – T. Vincaitis-Plūgas – yra žinomas piešinių ant sienų dailininkas, įgyvendinęs ne vieną užsakymą Lietuvoje. Beje, visiškos autorystės T. Vincaičiui negalima priskirti, nes labai daug pageidavimų ir idėjų išreiškė LRT generalinis direktorius.

„Mums buvo labai svarbu, kad piešinyje būtų perteikti LRT svarbūs simboliai, kuriuos galėtų „perskaityti“ LRT darbuotojai ir mūsų istoriją išmanantys klausytojai bei žiūrovai. Tad dailininkas sudėjo visas idėjas į vieną plokštumą ir tai padarė tikrai puikiai“, – džiaugėsi J. Jankevičius.

Kartu su piešiniu penktadienį 16 val. bus pristatoma ir Kauno miesto muziejaus senovinių radijo imtuvų ekspozicija. Ši paroda veiks visus metus. Eksponatai – senoviniai radijo imtuvai, televizoriai ir gramofonas, atkeliavę iš dabar jau panaikinto Ryšių istorijos muziejaus. Šią kolekciją perėmė Kauno miesto muziejus ir dabar ji pristatyta LRT patalpose.

Beje, iš šios seniausios LRT radijo ir televizijos studijos, kuri vis dar veikia, penktadienį bus transliuojama laida „Laba diena, Lietuva“, šeštadienį – „Labas rytas, Lietuva“, šioje studijoje filmuojamos ir kitos laidos. Anot J. Jankevičiaus, matyti, kad vis daugiau produkcijos atsiranda čia, vis daugiau prodiuserių teiraujasi apie galimybę čia kurti laidas ir tai labai džiugina.

„Šias patalpas galės apžiūrėti ir ekspozicijos lankytojai. Nedidelį muziejų turime ir pagrindinėje LRT būstinėje Vilniuje, tačiau ši kolekcija Kaune yra didesnė. Žinau, kad mažiausiai vieno eksponato Vilnius Kaunui tikrai galėtų pavydėti – mažyčio televizoriaus su prieš jį stovinčiu didžiuliu padidinamojo stiklo lęšiu.

Beje, galiu pasakyti, kad mūsų inžinierius Feliksas Girininkas, tepaluotas, suodinas ir paišinas iki ausų, suremontavo senovinį gramofoną, kuris, prisukus ir padėjus plokštelę, pradeda groti. Ir jis dabar veikia. Žinoma, mes jį labai taupysime ir kiekvienu atveju neleisime, bet per parodos atidarymą – būtinai“, – pažymi pašnekovas. 

Kaip vyko sienos piešimo darbai – LRT TELEVIZIJOS reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...