captcha

Jūsų klausimas priimtas

Knygoje apie Lietuvos radijo istoriją: ir faktai, ir žmonių gyvenimo istorijos

LRT pradėjo radijo 90-mečio renginių savaitę. Pirmadienį pristatyta knyga „Lietuvos radijas 1926–2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos“. LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė sako, kad tokio įspūdingo leidinio, aprėpiančio 90 radijo istorijos metų, dar nebuvo.
 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Knygoje radijo istorija aprašoma nuo pat pradžių, nuo 1926 metų: kaip radijas kūrėsi, kas buvo pirmieji kūrėjai, kokia buvo pirmoji programa. Įdomu pažiūrėti sudėtas skirtingas programas, pvz., 1928 m., 1935 m. ir 2016 m., palyginti, kaip tas radijas kito. Knygoje galima rasti ir programų, ir techninių dalykų, ir žmonių istorijų, ir laidų istorijų, tikrai čia pasiskaityti yra apie ką“, – tikina ji.

– Visuomenė knygos kol kas pamatyti dar negali. Kaip ji atrodo, kokio dydžio?

 Knyga ganėtinai didelė – 600 puslapių. Primena enciklopediją, tačiau sako, kad negalima jos vadinti enciklopedija, tai – radijo istorija. Knygoje nėra tik sausi enciklopediniai faktai. Čia sudėti ir faktai, ir žmonių gyvenimo istorijos, ir visa Lietuvos istorija, kuri atsispindėjo Lietuvos radijo istorijoje.

Lietuvos radijas iki šiol neturėjo tokios istorijos. Buvo išleista išsami Stasio Štikelio pirmųjų dešimtmečių Lietuvos radijo istorijos knyga „Eterio šviesa“, dar radijo 80-mečiui buvo išleistas albumas „Lietuvos radijas: viena diena ir 80 metų“. Tačiau tokio įspūdingo leidinio, kuris aprėptų 90 radijo istorijos metų, tikrai nebuvo. Čia sudėta ne viskas, ką atrado redaktorės, sėdėdamos archyvuose, bibliotekose, bendraudamos su žmonėmis, kurie kuria radiją, rengia laidas. Knygoje „Lietuvos radijas 1926–2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos“ sudėta tik dalis tos istorijos, tačiau jau galima suprasti, kas radijas yra, koks jis buvo.

Knygoje radijo istorija aprašoma nuo pat pradžių, nuo 1926 metų: kaip radijas kūrėsi, kas buvo pirmieji kūrėjai, kokia buvo pirmoji programa. Įdomu pažiūrėti sudėtas skirtingas programas, pvz., 1928 m., 1935 m. ir 2016 m., palyginti, kaip tas radijas kito. Knygoje galima rasti ir programų, ir techninių dalykų, ir žmonių istorijų, ir laidų istorijų, čia tikrai yra apie ką pasiskaityti. 

– Ne tik paskaityti, bet ir pažiūrėti: iliustracijų čia labai nemažai, tiek šių laikų, tiek iš anų.

– Taip, knygoje yra beveik 400 nuotraukų, įvairiausių faksimilių, net reklamų, kaip buvo reklamuojamas radijas prieškario spaudoje. Nuotraukų yra ne tik iš radijo gyvenimo, bet ir iš Lietuvos gyvenimo, senųjų nuotraukų iš įvykių, apie kuriuos radijas kalbėjo. Tai tikrai gausiai iliustruota knyga.

– Knygoje telpa visi 90 radijo metų?

 Tikrai visi 90 metų telpa ir ši knyga taip sukonstruota, kad joje aprašyti kiekvieni metai ir atrasta tai, kas tais metais buvo svarbiausia: ar įsikūrė kokia laida, ar koks kolektyvas, nes nuo pat radijo įsikūrimo buvo nemažai kolektyvų, kurie dirbo radijuje. Kiekvieni metai susiję su kažkokiu įvykiu arba su kūrėju, arba su laida, ir taip 90 metų keliaujama.

Paskutiniai puslapiai yra apie tai, kokias laidas radijas rengia savo 90-mečiui. Vienoje iš paskutinių knygos nuotraukų užfiksuota, kaip Simonas Bendžius kalbina Snieguolę Jurskytę, pirmojo radijo vadovo Alfonso Jurskio dukrą, ir tas pokalbis skambėjo mūsų radijo dokumentikoje. Tai irgi pateko į šią knygą.

– Kiek laiko reikėjo šiai knygai sudaryti? Jo turbūt reikėjo nemažai, pakelta nemažai archyvų.

– Knyga buvo pradėta rašyti spalio mėnesį, ją rašė penkios redaktorės, penkios moterys, kurios sėdėjo archyvuose, rinko medžiagą, vėliau prie jų, kai buvo surinkta tekstinė medžiaga, dokumentai, prisidėjo dar viena redaktorė, kuri rinko nuotraukas, vėliau prisijungė ir šios knygos dailininkas, tad kolektyvas – nemažas.

– Kas ir nuo kada galės knygą „Lietuvos radijas 1926–2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos“ įsigyti, jei iš viso ją bus galima įsigyti? Ar ji bus prieinama tik viešoje įstaigose, bibliotekose?

– Kol kas planuojame, kad pirmiausiai ši knyga atsidurs bibliotekose: tikrai atsidurs Vilniaus universitete, Žurnalistikos institute, kad studentai turėtų. Taip pat – Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje, be abejo, didžiosiose apskričių bibliotekose. O paskui žiūrėsime, nes tiražas nėra labai didelis, knyga – specifinė, nėra dominanti labai daug žmonių. 

– Elektroninio varianto nėra?

– Ne, kol kas elektroninio varianto nėra, bet ką gali žinoti, gera mintis.

Grandiozinis LRT 90-mečio koncertas – birželio 12 d. 18:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...