captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Auksinio proto 2016“ nugalėtojas – azartiškas fizikas

Vėlų trečiadienio vakarą po dvi valandas LRT TELEVIZIJOS eteryje trukusios protų titanų kovos išaiškėjo antrojo „Auksinio proto“ sezono nugalėtojas. Juo tapo 63 metų fizikas Česlovas Šimkevičius. Netrukus jis džiaugsis pagrindiniu prizu – keliaus po šešias Europos Sąjungos šalis. 
„Auksinio proto“ archyvo (G. Gražio) nuotr.
„Auksinio proto“ archyvo (G. Gražio) nuotr.

Nors superfinalą, anot žaidimo vedėjų Andriaus Tapino ir Arūno Valinsko, Česlovas laimėjo „iš pasalų“ (likus kelioms akimirkoms iki žaidimo pabaigos, jis nuo lyderių – Laimutės Dekienės ir Giedriaus Surplio – atsiliko keliais taškais), daugelio nuomone, laimėtojas – vertas „Auksinio proto“ titulo žmogus. Č. Šimkevičius – vienas vyriausių šio žaidimo dalyvių, kuris nustebino jau trečiajame „Auksinio proto“ finaliniame žaidime iš eilės teisingai atsakęs į 28 klausimus ir laimėjęs žaidimą. Nors superfinale sėkmė buvo atsukusi nugarą, tačiau vis dėlto pergalę protų mūšyje lėmė žinios.

1969 metais baigęs Kelmės vidurinę mokyklą, Č. Šimkevičius įstojo į VU Fizikos fakultetą. Po studijų pagal paskyrimą pradėjo dirbti, anot Česlovo, „pašto dėžėje“ – Vilniaus konstravimo biure, kuris vėliau buvo pavadintas Mokslinių tyrimu institutu „Venta“. 1979 m. perėjo dirbti į Puslaidininkių fizikos institutą (PFI), kuriame dirba iki šiol (dabar tai yra Fizinių ir technologijos mokslų centro dalis). 1986 m. Č. Šimkevičius apsigynė technikos mokslų kandidatinę disertaciją, pagal dabartinę nomenklatūrą – technologijos mokslų daktaro.

Interviu spaudai Česlovas prisipažino esąs azartiškas, bet ne itin mėgstantis keliauti žmogus, o kaip mokslininkas ir daugybės mokslo populiarinimo straipsnių autorius, „Auksinio proto“ gerbėjams išdėstė savotišką paskaitą apie singuliarumą!

– Ar finaliniame žaidime tikėjotės laimėti?

– Būtinai laimėti nesitikėjau, bet jei nesvajoji apie laimėjimą, tad kam eiti žaisti?

– Atrodė, kad Jūs vienas ramiausių superfinalo žaidėjų – ar vartojote raminamųjų vaistų, ar esate šaltų nervų žmogus?

– Šiaip esu nelabai nervingas žmogus, o, be to, sakiau, kad būtinai laimėti nesitikėjau. Man svarbus pats žaidimas, įdomūs ir netikėti klausimai. Todėl ir jaudintis labai neteko.

– Jūs – fizikas, mokslininkas, dėstytojas. Kodėl žaidžiate tokius žaidimus – dalyvaujate įvairiausiose viktorinose, protų mūšiuose, važiuojate į televiziją filmuotis?

– Esu šiek tiek azartiškas, todėl kai pradėjau dalyvauti įvairiuose televizijos žaidimuose, tai man patiko ir taip aš patekau į pirmo sezono „Auksinį protą“, bet ten man nepasisekė. 2015–2016 m. sezone mane žaidimo kūrėjai pakvietė patys.

– Kodėl rinkotės fiziką?

– Tai buvo labai seniai, bet, manau, kad tokį pasirinkimą lėmė labai išmanus fizikos mokytojas Kelmės vidurinėje mokykloje, kurią baigiau 1969 m.

– Kokia Jūsų, kaip mokslininko-fiziko, veikla?

– Esu taikomosios fizikos atstovas, užsiimu naujų medžiagų kūrimu ir tyrimu bei jų taikymu įvairių jutiklių gamyboje.

– Viename mokslo populiarinimo straipsnyje esate išdėstęs kelias mintis apie singuliarumą. Gal galite trumpai paaiškinti, kas tai yra?

– Penkerius metus buvau portalo bernardinai.lt mokslinis apžvalgininkas, todėl rašiau straipsnius mokslo populiarinimo ir mokslo politikos temomis. Tarp tų straipsnių buvo ir straipsnis apie šiuolaikinių technologijų vystymąsi.

Visi matome, kad technologijos vystosi vis greičiau ir žmogus nebespėja suvokti jų galimų pasekmių. Jeigu ir toliau taip bus, t. y. technologijos vystysis greitėjančiai, tai kažkuriuo momentu gali atsitikti taip, kad technologijos (labiausiai kompiuteriai ir dirbtinis intelektas) mus tiesiog užvaldys ir mes tapsime visiškai priklausomi nuo jų. Tai ir bus taip vadinamo technologinio singuliarumo momentas.

Šiaip fizikoje laikoma, kad singuliarumas atsiranda žvaigždei virstant juodąja skyle (juodąja bedugne), kai beveik visa jos masė susitraukia į tokį tankų objektą, kad traukos jėga jo paviršiuje neleidžia net šviesai pabėgti iš jo. T. y., singuliarumas rodo tam tikro parametro (šiuo atveju tankio) virsmą į labai didelį (praktiškai begalinį) dydį. Kažkas panašaus yra ir technologinio singuliarumo atveju, t. y.. technologijos pavers mus kažkuo kitu, negu mes buvome iš pradžių. Žinoma, nėra jokios garantijos, kad taip būtinai atsitiks – gali būti, iki tol mes susinaikinsime ar kaip nors kitaip išnyksime.       

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Koks Jūsų gyvenimo būdas?

– Kadangi be pagrindinio darbo dar dėstau ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultete, tai laisvo laiko turiu labai mažai. Todėl, kai turiu laisvo laiko, atsipalaidavimui mėgstu skaityti mokslinės fantastikos knygas, sprendžiu kryžiažodžius ir sudoku. Savaitgaliais kartais išvažiuoju į kaimą pas giminaičius. 

– Ar mėgstate keliauti? Kur esate buvęs?

– Nelabai. Be buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, kur teko pabuvoti seniau, pastaraisiais metais esu lankęsis Londone ir Paryžiuje. Skirtingai nei aš, mano dvi dukros labai mėgsta keliauti ir yra buvusios Maroke, Japonijoje, Meksikoje, Kinijoje ir daugelyje Europos šalių.

– Ar patenkintas kelione po šešias Europos Sąjungos šalis, kurią laimėjote? Apie kokias šalis labiausiai svajojate ir džiaugiatės, kad važiuosite?

– Labiausiai patenkintas kelione į Portugaliją, nes kiek turėjau pažįstamų ir draugų atsiliepimų apie tą šalį, tai visi jie buvo teigiami. Visiems labai patiko. Manau, kad įdomu bus aplankyti ir Kiprą. Kitose šalyse taip pat tikiuosi ką nors įdomaus pamatyti ir parsivežti gerų įspūdžių.

– Kas Jums gyvenime yra svarbiausia?

– Svarbiausia yra šeima, santarvė joje ir tarpusavio supratimas. Žinoma, labai svarbu ir sveikata. Visa kita galima pasiekti darbu ir nusipirkti už pinigus.    

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...