captcha

Jūsų klausimas priimtas

„90 dainų – 90 legendų“ – A. Valinsko ašaros

Lietuvos radijo dešimtmečius skaičiuojantis muzikinis projektas „90 dainų – 90 legendų“ į LRT Didžiąją studiją sekmadienio vakarą sukvietė Atgimimo laikotarpiu gyvavusias grupes bei žinomus žmones, iniciavusius ilgamečius muzikinius projektus. Legendinį festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“ sukūręs Arūnas Valinskas papasakojo apie jo pradžią, o dar kartą išgirdęs simbolinę festivalio dainą, neslėpė jaudulio.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Atgimimo laikotarpiu iš pogrindžio iškilo nemažai grupių, tęsiančių savo veiklą iki šiol. Vienos jų – grupės „Bix“ lyderis Samas – svečiavosi LRT TELEVIZIJOS studijoje.

„Kadangi užaugome sovietinėje santvarkoje, muzika buvo išsisakymo, išsirėkimo priemonė. Veržėmės pasakyti tai, kas sukaupta viduje, tačiau susidūrėme su problema – turėti muzikos įrangos ir instrumentų tais laikais buvo tas pats, kas turėti penkis mersedesus šiandien.

Kaip tik tuomet Šiaulių kultūros centras paskelbė konkursą. Mes atlikome savo kūrinį komisijai ir laimėjome konkursą. Gavome aparatūrą, pradėjome repetuoti ir koncertuoti. Kas keisčiausia, mus pastebėjo Lietuvos radijas ir televizija, čia įrašėme šešias dainas.

Pamenu, kad buvo labai keista ir įdomu per radijo tašką klausyti savo dainų. Vieną pirmųjų mūsų interviu ėmė Andrius Mamontovas“, – kalbėjo grupės „Bix“ lyderis Samas. Jis LRT Didžiojoje studijoje atliko dainą „Kas iš to“.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Samo atliekamos dainos studijoje klausėsi Egidijus Sipavičius. „Esu roko kartos žmogus, ir tai, ką darė „Bix“ ir „Antis“, man buvo artima. Be to, buvau pirmasis, kuris dainavo ne sustingęs prie mikrofono, o laisvai judėdamas scenoje. Taip pat į sceną dažnai išeidavau ryškiai apsirengęs. Judesių idėjų semdavausi iš video juostų“, – pasakojo E. Sipavičius. Jis „90 dainų – 90 legendų“ studijoje atliko dainą „Senas šaldytuvas“.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Lietuvos radijas atgimimo laikotarpiu buvo vienintelis transliuotojas. Visos dainos ir koncertai iš Palangos estrados buvo transliuojami per Lietuvos televiziją ir radiją.

Radijas tais laikais buvo kelis kartus didesnė jėga, nei yra dabar. Žmonės, kurie klausydavo muzikos, nežiūrėdavo televizoriaus, jie dirbdavo sode ir klausydavosi radijo. Tai buvo neatsiejamas gyvenimo atributas“, – apie radijo svarbą kalbėjo A. Valinskas.

Paklaustas apie savo santykį su radiju, žiūrovams pažįstamas iš įvairių televizijos projektų A. Valinskas pripažino, jog jam yra tekę pabūti ir radijo laidų vedėju.

„Deja, dažnai pamirštame, kad visos komercinės radijo stotys atsirado iš Lietuvos radijo, kaip ir visos komercinės televizijos atsirado iš Lietuvos televizijos“, – sakė A. Valinskas.

Jis kartu su bendraminčiais yra sukūręs ne tik daugybę televizinių projektų, bet ir legendinį vasaros festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“. 1994 m. Ovidijus Vyšniauskas parašė finalinę dainą „Skamba muzika, kurią sudėjau tau“, ją LRT studijoje atliko Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla, Vladas Kovaliovas, Indrė Launikonytė ir Catrinah. Klausydamas kvinteto atliekamo kūrinio, A. Valinskas nesuvaldė ašarų.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

 „Namuose turėjau patefoną ir kelias plokšteles. Klausydavausi tik Vytauto Kernagio ir Bitlų. Tiesa, vieną kartą buvau netikėtai sutikęs V. Kernagį, ir labai pasimečiau. Jis man atrodė tarsi neapčiuopiamas, sunkiai prieinamas“, – kalbėjo Jokūbas Bareikis. Jis atliko V. Kernagio dainą „Purpurinis vakaras“.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Dar viena su Atgimimo laikotarpiu glaudžiai susijusi grupė – „Foje“. „Prisimenu pirmą susitikimą su A. Mamontovu Lietuvos radijuje. Jis man pasirodė labai jaunas, veržlus, teisingų pažiūrų žmogus. O kai išgirdau jo dainą „Geltoni krantai“, net neabejojau, kad ji šaus į topus“, – tikino Lietuvos radijo žurnalistė Jolanta Jurkūnienė. Būtent šią A. Mamontovo dainą atliko Igoris Kofas.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ryškų pėdsaką paliko ir Arvydo Vilčinsko daina „Į Lietuvą“. „Šią dainą parašiau pagal Kęstučio Genio eilėraštį. Įrašiau dainą, bet tuomet supratau, kad dainos pradžioje kažko trūksta. Nuvažiavau prie geležinkelio bėgių, įrašiau traukinio garsą ir jį įdėjau į dainos pradžią. Taip ir gimė šis kūrinys“, – kalbėjo A. Vilčinskas, LRT muzikiniame projekte dainą atlikęs kartu su sūnumi Tadu.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Paprašyta prisiminti populiariausius atgimimo laikotarpio muzikos kūrinius, J. Jurkūnienė tikino, jog tai padaryti prabėgus keliems dešimtmečiams yra gana sunku. Žymiai lengviau prisiminti visas grupes, kurių dainas grojo radijas. „Man labai pasisekė – tuo metu iš pogrindžio iškilo labai daug grupių, tad man beliko jas visas surinkti. Taip atsirado  „Jaunimo muzikos studija“, – sakė ji.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kitaip, nei dauguma muzikos grupių, „Žas“ savo veiklos nesieja su kova už laisvę. „Grupę sukūrėme tiesiog linksmindamiesi. Tai nebuvo menas ar kova už laisvę, mes tiesiog gerai leidome laiką ir apie tai dainavome", – pasakojo Linas Karalius. Jis drauge su kolegomis scenoje atliko dainą „Palanga močiučių“.


V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close