captcha

Jūsų klausimas priimtas

„90 dainų – 90 legendų“ prodiuseris M. Karnaševičius: paskutinis muzikos dešimtmetis – graudus

Lyginant su ankstesniais Lietuvos muzikos dešimtmečiais, paskutinysis yra graudus – autoriai nebekuria dainų, atlikėjai perdainuoja senas, todėl kur kas įdomesni yra 1980-ieji, kur yra sukurta tiek dainų, kad joms priminti reikėtų dešimties televizijos laidų. Ir vis dėlto naujajame LRT TELEVIZIJOS projekte, skirtame LRT RADIJO devyniasdešimtmečiui „90 dainų – 90 legendų“, gražiausių dainų rinkimai nevyks – tai būtų pernelyg sudėtinga. Taip sako projekto prodiuseris Modestas Karnaševičius, viešėjęs radijo laidoje „Muzikos valanda“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

– Nufilmuotos pirmos kelios muzikinio projekto laidos. Žiūrovai tikriausiai dar nespėjo iki galo jo perprasti. O pats ar jau išsigryninote jo idėją?

– Taip, idėja man jau aiški. Žiūrėdami šį projektą, žmonės susipažins su televizijos, radijo ir muzikos istorija. 90 metų sukanka ne vien radijui, bet ir visai LRT, nes būtent tada nuo radijo ir prasidėjo LRT istorija. O jau kitais metais LRT TELEVIZIJA švęs šešiasdešimtmetį.

Projektas yra gana paprastas, bet įdomus, tikiuosi, kad jis sukels sentimentų ir prisiminimų – kokie buvo atlikėjai, kokias dainas jie atliko, kokių nuotykių ar išgyvenimų patyrė.

– 90 dainų – 90 legendų. Kaip sekasi atrinkti kūrinius projektui? Ar visuomet sutampa jūsų nuomonė, renkantis dainą, kurią dainininkas turi atlikti?

– Atinkti kūrinius nėra labai sunku. O kurias dainas atlikėjams dainuoti, susideriname. Juk tos dainos yra žinomos, tad svarbu, kad šalia būtų papasakota įdomi istorija – kaip atlikėjai gyveno, kaip jie pradėjo koncertuoti, suktis šou pasaulyje.

– Nerinksite gražiausių ar populiariausių dainų?

– Buvo kilusi mintis rinkti gražiausią, populiariausią dešimtmečio dainą, tačiau yra tokių dešimtmečių, kur reikėtų daryti dešimt laidų, norint išrinkti tą gražiausią. Juk neturiu kompetencijos ar teisės atrinkti devynias ar dešimt dainų ir iš jų išrinkti gražiausią – tai būtų gal net neetiška.

Juk neaišku, kodėl vienų atlikėjų dainos į dešimtuką pateko, o kitų – ne. Tai būtų įmanoma nebent rengiant metus laiko trunkantį projektą kartu su LRT RADIJU, kur būtų atrenkamos geriausios dainos, kurios vėliau keliautų į projekto tęsinį televizijoje.

– O ką manote apie paskutinį lietuviškos muzikos dešimtmetį? Ko gero, nelengva, nes dainų – labai daug, ir laikas jų dar neatsijojo. Koks dešimtmetis įdomesnis Jums pačiam?

– Peržvelgiant visą repertuarą, paskutinis dešimtmetis yra graudus. Ypač šiuo metu populiaru perdainuoti senas dainas – visi projektai, grupės, perdainuoja senas dainas, atgimsta senos grupės ir rengia didžiulius koncertus arenose, skamba ta pati muzika, kuri buvo anksčiau. Manau, paskutinis dešimtmetis nėra labai turtingas naujų dainų.

Įdomesni yra 1980-ieji, 1990-ieji, 2000-ieji metai, kur viskas virė, dainas autoriai kūrė kaip išbadėję. Taip pat įdomūs septyniasdešimtieji, kur buvo mokykla, atranka – išgirsdavome ne viską, kas tik sukuriama, kaip yra dabar: čia parašė, čia įdėjo, čia jau praskambėjo. Matyt, anksčiau mokėdavo už dainas, todėl jas ir kurdavo.

– Vienoje iš laidų kalbinsite dainininkus, bet juk prie dainos kūrimo prisideda ir kompozitorius, teksto autorius. Ar sulauks didesnio dėmesio ir kūrėjai?

– Manau, dėmesio skirsime ir kūrėjams. Bet šiuo metu kūrėjas ir atlikėjas dažnai būna tas pats asmuo. Negana to, dažnai dar ir prodiuseris, aranžuotojas, teksto autorius.

– Jei bus galimybė pakviesti dainininkus, kurie originaliai atliko dainas, ką rinksitės: pirmuosius dainininkus, ar naujas dainos interpretacijas?

– Yra visokių minčių – net ir padaryti duetą su legendiniu atlikėju, ir dainininku, perdainavusiu dainą: kad duete būtų ir naujo, ir seno.

– Pirmosios laidos nufilmuotos. Kokių netikėtumų sulaukėte?

– Pirmose laidose mes trumpai peržvelgėme visus dešimtmečius ir įteikėme radijo apdovanojimus labiausiai nusipelniusiems nominantams. Pvz., Virgilijui Noreikai, kuris 1957-aisiais televizijoje, jei neklystu, dainavo dainą „Kaunas naktį“. Įdomu tai, kad pats Virgilijus neatsiminė, kad dainavo šią dainą, ir pripažino tai tik po to, kai nusiunčiau jam įrašą.

– Kiek pasinaudojote savo patirtimi klausantis radijo kuriant šios laidos viziją?

– Sunku pasakyti. Jei tai yra tikrai gera daina, ji skamba visur – radijuje, televizijoje, internete, koncertuose.

– Kaip manote, kiek radijas prisideda prie populiariosios muzikos sklaidos?

– Manau, radijas šiuo metu yra šiek tiek susilpnėjęs. Anksčiau kartu su televizija radijas buvo vienas pagrindinių skleidėjų, informuojantis apie naują muziką. O šiuo metu labai daug kas vyksta internetu. Visa medija išsidalina į tam tikrus procentus, bet, bet kuriuo atveju, manau, kad ji yra labai stipri. Tikėkimės, kad ateis tas laikas, kai publika prašys naujų dainų.

– Kokie žiūrovų ir klausytojų atsiliepimai pamalonintų Jūsų širdį?

– Žinoma, teigiami. Dažnai būna, kad gatvėje mane susistabdo mažai pažįstamas žmogus ir sako, kad sukūrėme labai gerą projektą, kurį jis visada žiūri. Tad tai labai džiugina. Stebėti reitingų kreivę, žinoma, yra reikalinga, bet televizijos dažnai vaikosi klasės blogiuko, kuris yra labai populiarus, nes krečia nesąmones, atitikmens. 

Bet klausimas, ar reikia būti tokiam blogam, kad visą laiką į tave žiūrėtų. Tiesą sakant, kai kurios laidos net kelia siaubą. Nemačiau, kad kur nors kitur pasaulyje būtų taip perkrauta informacijos, kaip pas mus. Pvz., prastos reputacijos žmonių viešinimas ir reitingų kėlimas pasinaudojant jais. Sunku pasakyti, ar tai turi išliekamąją vertę, ar kažkas tik įsijungęs televizorių pasijuokė, ir tuo viskas baigėsi. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...