captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Čumačenko: į LRT OPUS patekau per stebuklą

Vėluoti ne visada blogai – tuo įsitikino naujasis LRT OPUS laidų vedėjas Sakalas Čumačenko, kuris pasiūlymą išpildyti savo svajonę gavo po laimingo sutapimo. „[Noriu išlaikyti] tą jausmą, kurį jaučiu eidamas į LRT OPUS. Žinojimą, kad kasdien atrandu fantastiškų grupių“, – LRT.lt pasakoja jaunasis radijo laidų vedėjas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip atsidūrėte LRT OPUS radijuje?

– Per stebuklą. Visada norėjau dirbti radijuje, ką nors įgarsinti. Na, naudoti savo balsą. Tačiau tai neatrodė įmanoma, nes galvojau, kad tokį darbą dirbantis žmogus privalo būti kažką baigęs, turėti itin išlavintą balsą. Pasirodo, gali būti visaip.

Viskas prasidėjo nuo to, kad, dirbdamas kitą darbą, patyriau traumą. Likau „pusiau luošas“. Man pradėjo nepatikti, kad darbdaviai ėmė manimi manipuliuoti. Su savo grupes nare susitariau, kad, jeigu mūsų pirmas įrašas „Juodoj nakty“ išeis ir sukursime klipą, mesiu darbą. Taip ir atsitiko.

Tuomet daug dirbau su savo muzika. Kartą, klausydamasis LRT OPUS, pagalvojau: noriu, kad mano įrašą ten grotų. Nusiunčiau įrašą į LRT OPUS radiją ir greitai gavau kvietimą vieną rytą jį pristatyti eteryje. Taip atsitiko, kad vėlavau, o kūrinys užstrigo. Likus 20 min. iki eterio pabaigos, sužinojome, kad kūrinį jau galima groti. Įdomus sutapimas tas, kad tuomet Darius Užkuraitis jau buvo atsikėlęs ir klausėsi mūsų. Tik pasibaigus interviu, laidos vedėjas sulaukė D. Užkuraičio skambučio. Taip netikėtai gavau pasiūlymą dirbti LRT OPUS radijuje. Tapau radijo balsu ir didžėjumi. Pavaduodavau tai Richardą Jonaitį, tai kitus kolegas.

– Kada supratote, kad norite dirbti radijuje?

– Kai man buvo 16 metų, persikrausčiau gyventi pas savo tetą, kuri be galo mėgo žiūrėti LRT TELEVIZIJĄ. Su ja, Marijaus Žiedo balsui skambant, leisdavau vakarus. Jo balsas kiekvieną vakarą mane užburdavo, būtent tuomet supratau, kad taip pat norėčiau užburti ir savuoju. O mano norą dar labiau sustiprindavo iš LRT „Aukso fondo“ rodomos senesnių laikų akimirkos, kurias fantastiškai įgarsindavo Arnas Rosenas.

Šie du balsai ir įkvėpė mane dirbti su savuoju balsu, dabar uoliai dirbu tam, kad tapčiau profesionaliu radijo ir televizijos diktoriumi.

– Koks yra Jūsų tikslas LRT OPUS radijuje?

– Manau, kad jau pasiekiau savo tikslą. Jis nuo pat pradžių buvo dalintis muzika, pasakoti apie ją.

Kitas tikslas yra išlaikyti džiaugsmą, kurį jaučiu eidamas į LRT OPUS. Žinojimą, kad kasdien atrandu fantastiškų grupių

– Kaip manote, kuo LRT OPUS radijas išsiskiria iš kitų?

– LRT OPUS turi daug nišinės alternatyvos. Mane domina dainų tekstai, eilės. Čia yra tokios muzikos, kurios gilumas galima panarplioti. Taip pat ši stotis yra be galo eklektiška, jeigu ne pati eklektiškiausia...

– Kaip manote, kas laukia LRT OPUS ateityje?

– Tai labiausiai priklauso nuo D. Užkuraičio. O kokios ateities aš norėčiau... Nenorėčiau, kad per daug nuklystume į populiariosios elektroninės muzikos plotmes. Tai, ką turime dabar, mane tenkina.

– Pasauliui globalėjant, internetui, technologijoms tobulėjant, vis dažniau keliamas klausimas, kas radijo laukia apskritai. Kam klausytis konkretaus radijo, kai internete jų yra šimtai, dažnai net pats klausytojas gali susikurti savo radiją. Kaip manote, ar radijas turi ateitį?

– Radijas tikrai liks. Daugelis žmonių yra užimti arba tiesiog nenori pulti ieškoti, kurti savo radijo ir pan. Radijas gali nustebinti – jokių papildomų veiksmų nereikia. Be to, internetinis radijas ar radijo stotis – vis vien tas pats radijas. Nemanau, kad radijas išnyks. Pavyzdžiui, LRT OPUS klausytojų daugėja kasdien.

– Konkurencija didėja ir didės. Kaip manote, kaip reikia išlaikyti klausytoją?

– Reikia daryti tai, nuo ko ir pradėjai. Jeigu LRT OPUS turėjo idėją groti nišinę muziką (kūrinius, kurie dar nėra tapę hitais, bet gali jais tapti), manau, tos idėjos ir reikia laikytis, o ne pataikauti klausytojams. Gyvenime visada reikia turėti idėją, o kas norės – tas prisijungs. Jei plevėsuosi pavėjui, paklusi kitų norams ir nuomonėms, nieko gero nebus.

– Kaip manote, ar tradicinė radijo laidos struktūra nėra atgyvena? Juk laidos vedėjas sėdi studijoje, prie mikrofono, pagroja muziką, pakalbina pašnekovą, o ne „eina į žmones“, rengia reportažus iš už studijos ribų ir pan.

– Priklauso nuo to, į ką orientuojasi laidos vedėjas. LRT OPUS turi skirtingus vedėjus, vieni rengia reportažus gatvėse, kiti, kaip aš, sėdi studijoje ir pristato muziką. Manau, kad viskas priklauso nuo laidos turinio – ne nuo atmosferos. Negaliu kalbėti už kitus, tačiau aš būtent studijoje randu sau patogiausią vietą.

– Koks yra idealus radijo laidų vedėjas?

– Kai pradėjau dirbti LRT OPUS, sulaukiau įvairių komentarų. Viena moteris man neseniai pasakė, kad aš nemeluoju. Ji pastebėjo, kad 11 val. iš mano balso justi, jog esu primigęs ir neapsimetu, kad taip nėra. O apie 15 val. jau jaučiasi, kad esu pavargęs, ir taip toliau. Tobuliausias vedėjas yra tas, kuris būna savimi. Esu sulaukęs kritikos – jėga, labai dėl jos džiaugiuosi. Žmonės man pasako, kad vis dar esu ne aktorius, o žmogus. Dėl to jaučiuosi labai gerai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...